Pastaruosius 20 metų žmonės manė, kad riebalai – tai organizmo priešas, nes jie virsta arterijas užkemšančiu cholesteroliu, tačiau tai nėra visiškai teisinga.
– Galiu kalbėti apie tai visą dieną, nes, mano manymu, tai – labai svarbūs dalykai, mat kartais moksliniai faktai yra neteisingai interpretuojami arba jie yra bent jau sureikšminami. XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje JAV senatorius George‘as McGovernas iš tikrųjų analizavo šį klausimą ir išsiaiškino, kad asmenys, kurių cholesterolio lygis kraujyje labai aukštas, dėl širdies ligų dažnai miršta anksčiau. Taip pat buvo atlikti tyrimai, parodę, kad vartojant daug riebalų turintį maistą, didėja cholesterolio lygis kraujyje. Tai – du skirtingi tyrimai, tačiau ne tik Senatas, mokslininkų bendruomenė ir visi kiti juos labai glaudžiai susiejo. Per trisdešimt metų visi šią informaciją gerai įsiminė, todėl buvo pradėta vartoti mažiau riebalų. Iš esmės, nuo to laiko niekas nepasikeitė, o situacija tik pablogėjo. Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka dažniausia moterų ir vyrų mirties priežastimi. Sergančių diabetu asmenų skaičius didesnis nei kada nors anksčiau. Labai opi vaikų nutukimo problema. Taigi suvartojamų riebalų kiekio mažinimas nepadėjo. Manau, būtent tai pastūmėjo tirti šią problemą. Mano manymu, egzistuoja dvi problemos. Pirma, negalima riebalų visiškai nurašyti – jie vis dar kelia bėdų, o cholesterolio lygis dėl to kyla. Tai susiję su širdies ligomis. Bėda ta, kad riebalus pakeitė cukrus, o jis kai kuriais atvejais jis kelia dar didesnių bėdų nei riebalai tiems, kuriems nerimą kelia širdies ligos. Jei ant vienos svarstyklių pusės padėčiau sūrainį, o ant kitos – daug cukraus turintį gėrimą, ir paklausčiau, kuris iš šių dviejų dalykų labiau kenkia širdžiai, net ir vaikas turbūt pasakytų, kad sūrainis. Tačiau beveik visais atvejais šis atsakymas būtų klaidingas, nes saldus gėrimas mūsų organizme virsta „bloguoju“ cholesteroliu.
– Tačiau, kaip jūs jau sakėte, tai nereiškia, kad riebalai naudingi organizmui – svarbiausia suvokti, kad nėra gerai riebalus keisti cukrumi.
– Taip, tai tiesa.
– Kodėl cukrus yra toks kenksmingas? Ar yra paprastas būdas tai pagrįsti moksliškai?
– Tai labai paprasta – žmonės nėra sukurti tokio didelio cukraus kiekio vartojimui. Vartodavome cukrų tik tam tikru metų laiku, kai vaisiai nubyrėdavo nuo medžių. Net ir medų saugodavo bitės. Kiek maisto galime suvartoti? Anksčiau mums pakakdavo dešimties apelsinų, tačiau šiais laikais per metus mes suvartojame jų vidutiniškai beveik 54,5 kg. Mūsų organizmas paprasčiausiai nepritaikytas tokiems kiekiams. Taigi tai kenkia kepenims, jos nežino, ką daryti su tokiu cukraus kiekiu, pradeda jį skaidyti neįprastais būdais, tokiu būdu atsiranda mažo tankio lipoproteinai, o tai blogiausia cholesterolio rūšis.
– Žmogaus organizmui baltos duonos riekė ir suvartotas šaukštas cukraus iš esmės yra tas pats. Ar tai reiškia, kad šios rūšies angliavandeniai organizme taip pat virsta cukrumi?
– Taip, šie angliavandeniai taip pat virsta cukrumi, tik galbūt šis procesas užtrunka ilgiau. Tačiau stebint į žmogaus organizmą patekusį cukrų, nepriklausomai, ar jis buvo suvartotas tiesiog cukraus pavidalu, ar baltos duonos riekės pavidalu, paaiškėja, kad vėliau bet kuriuo atveju jis virsta cholesteroliu.
