Į žvėris atsitrenkiama vis dažniau
Policijos departamento atstovė Lina Nemeikaitė informavo, kad ant gyvūnų užvažiuojama ne taip jau ir retai. Jos teigimu, Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis, 2013 metais Lietuvoje įvyko 1625 eismo įvykiai, kai buvo užvažiuota ant gyvūno. Šiuose eismo įvykiuose žuvo vienas ir buvo sužeista devyniolika žmonių.
Dažniausiai su gyvūnais susidurta lapkritį (188), spalį (181), gruodį (172), toliau rikiuojasi gegužė (170), birželis (145), sausis (141), rugpjūtis (123), liepa (115), rugsėjis (106), balandis (105), kovas (96), vasaris (83).
L. Nemeikaitė teigė, kad norint išvengti susidūrimo su laikiniu žvėrimi, vairuotojai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių. O jei bus nustatyta, kad tokio pobūdžio avarija įvyko vairuotojui nesilaikant Kelių eismo taisyklių, gresia rimti nemalonumai.
„Asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn už eismo įvykio metu sužalotą ar žuvusį gyvūną tuo atveju, kai nustatoma, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles. Kelyje esant kelio ženklui „Laukiniai žvėrys“, vairuotojas įspėjamas apie kelio ruožą, kuriame yra didelė tikimybė, kad per kelią gali eiti žvėrys. Vairuotojas, pamatęs tokį ženklą, turi imtis papildomų atsargumo priemonių (sulėtinti greitį ar pan.)“, - teigė policijos atstovė.
Vietos, kuriose budrumo prarasti nereikėtų
Per keturis metus daugiausiai eismo įvykių su briedžiais įvyko magistraliniuose keliuose (14 avarijų), toliau rikiuojasi krašto keliai (4 avarijos), rajoniniai keliai (2 avarijos). Šiais metais su briedžiais vairuotojai susidūrė magistraliniuose keliuose.
Pasidomėjus, kas daroma, kad susidūrimų su žvėrimis būtų kuo mažiau, E. Tamariūnas teigė, kad LAKD, siekiant užtikrinti saugų eismą valstybinės reikšmės keliuose ir norint apsaugoti laukinius gyvūnus, įrengė daugiau nei 600 km tinklo tvorų, kurios turėtų neleisti žvėrims išbėgti į kelią.
Anot jo, tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų ir kitos priemonės dažniausiai yra įgyvendinamos, kai atliekama kelio rekonstrukcija. „Tuomet atsižvelgiama į eismo įvykių su laukiniais gyvūnais kelių metų statistiką, įvertinama aplinka šalia kelio, aplink kelią teritorijoje gyvenančių laukinių gyvūnų rūšis, kiekis, galimi jų migracijos keliai bei laukinių gyvūnų traukos vietos“, - dėstė LAKD atstovas.
Jis GRYNAS.lt pateikė statistiką, kurioje matyti, kokiuose magistralinių kelių (Vilnius – Kaunas – Klaipėda ir Vilnius Panevėžys) ruožuose 2010 – 2013 metais įvyko įskaitinių eismo įvykių, kurių metu transporto priemonės susidūrė su gyvūnais.
Kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda išskiriamos šios vietos:
64,700 km;
67,000 km;
106,800 km;
136,010 km;
194,350 km.
Kelyje Vilnius – Panevėžys susidurta šiose vietose:
40, 690 km;
108,940 km;
114,250 km;
127,000 km.
Kuriomis valandomis didžiausia tikimybė atsitrenkti į žvėrį?
Apibendrinant galima sakyti, kad rytiniu piku laikomas tas paros metas, kuomet švinta, o vakaro pikas – nuo prieblandos iki visiško sutemimo. Nustatyta, kad tamsiuoju ir šviesiuoju paros metu gyvūnų žūsta mažiausiai.
Kasdien vis trumpėjant dienoms reikia atkreipti dėmesį, kad rudeninis rytinis pikas trunka nuo šeštos iki septintos ryto, o vakarinis – nuo 17 iki 23 val. nakties. Žiemą didžiausia rizika susidurti su kanopiniu žvėrimi yra 7-8 val. ryto, arba 16-21 val. vakare.
Taip pat tiksliai nustatyta, kuriuo metų laiku daugiausia žūva konkrečių rūšių gyvūnų. Žvelgiant į statistiką ir specialistų vertinimus, galima teigti, kad didžiausias pavojus kelyje susidurti su briedžiu – nuo gegužės iki spalio. Tuo metu žūva maždaug 24-44 šios rūšies gyvūnų.
Tauriųjų elnių daugiausia žūva rugsėjo – spalio mėnesiais, kuomet vyksta jų ruja. Šernai taip pat dažniausiai žūva rudenį (rugsėjo – lapkričio mėnesiais). Kiek kitokia stirnų tendencija. Jų daugiausia netenkama gegužės ir birželio mėnesiais.
Taip pat galima tiksliai pasakyti, kokiomis valandomis keliuose žūsta daugiausia konkrečios rūšies gyvūnų. Briedžių daugiausia suvažinėjama 20-23 val., šernų – 18-24 val., stirnų – 21-23 val., tauriųjų elnių – 19-20 val.