Jų sukeltose avarijose pernai žuvo 96 ir buvo sužeisti 929 žmonės. Tai yra vienas prasčiausių rodiklių tarp 27 Europos Sąjungos valstybių. Tiesa, užsienyje tvarkos sergėtojai irgi turi problemų su neblaiviais vairuotojais.
Prarandama tūkstančiai gyvybių kasmet
Nors Europos transporto saugumo tarybos (ETSC) šeštojoje kelių saugumo ataskaitoje nurodoma, kad 2011 m. Europos Sąjungos (27 šalių) mirčių keliuose vidurkis buvo 60 iš 1 mln. Kelis kartus mažesnis nei tuo pačiu metu Lietuvoje. Tačiau net dėl ketvirtadalio žūčių Europos keliuose kalti būtent neblaivūs vairuotojai.
Pasak ETSC specialistų, kasmet būtų galima išsaugoti apie 6 500 europiečių gyvybių, jei tik vairuotojai būtų sąmoningesni ir nevairuotų būdami neblaivūs.
Labiausiai tokie faktai neramina kalbant apie keleivių pervežimo paslaugas teikiančių įmonių vairuotojus. Jie būna atsakingi ne tik už savo ar kelių kitų žmonių, bet viso keleivių būrio sveikatą bei saugumą.
Nors Lietuvos įstatymai nurodo, kad keleivius pervežančių įmonių vairuotojų blaivumas turi būti nuolatos tikrinamas, tačiau naujausia policijos ataskaita, apimanti 2014 m. sausio-rugpjūčio mėn., rodo, kad visgi buvo nustatyti 4 atvejai, kai transporto priemonių, turinčių daugiau kaip 9 sėdimas vietas, vairuotojams nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,2 promilės iki 0,4 promilės).
Draudimus sunku kontroliuoti
Pasak daugiau nei dešimtmetį veikiančios bendrovės „Alkotesteris“ direktoriaus Mariaus Anusausko, iškylančias problemas dėl neblaivių vairuotojų didelė dalis Europos valstybių yra linkę spręsti pačiu paprasčiausiu būdu – draudimais ir apribojimais.
„Leistinas promilių kiekis Europos valstybėse yra labai įvairus. Dažniausiai pasitaikanti riba – 0,5 promilės. Tokia, pavyzdžiui, nustatyta Latvijoje. O štai kitoje mūsų kaimynėje – Lenkijoje – galioja 0,2 promilės riba. Tiesa, yra ir dvi išimtys: Jungtinė Karalystė ir Malta. Ten leidžiama vairuoti net su 0,8 promilės“, – vardijo blaivumo tikrinimo įrangos prekyba besiverčiančios įmonės vadovas.
Jo teigimu, visgi leistina blaivumo riba nebūtinai siejasi su saugumu keliuose. Pavyzdžiu galima laikyti jau minėtas Jungtinę Karalystę ir Lenkiją. Pagal žuvusiųjų keliuose kiekį jos sunkiai sulyginamos, nes J. Karalystėje žuvusiųjų santykis, 2011 m. duomenimis, yra 32 iš 1 mln. O Lenkijoje jis siekia apie 110 iš 1 mln.
„Daug ką lemia ir vairavimo kultūra, žmonių elgesys keliuose. Nors D. Britanijoje nustatomų atvejų, kai vairuojama apsvaigus nuo alkoholio, yra bene daugiausiai visoje Europoje (patikrinus 14 vairuotojų iš 1 000 – daugiau nei 11 proc. būna viršiję leistiną ribą), tačiau ten žuvusiųjų keliuose skaičius yra mažiausiais Europos Sąjungoje“, – pastebėjo M. Anusauskas ir pridūrė, kad tai jokiu būdu nereiškia, jog alkoholio vartojimas bei vairavimas – suderinami dalykai.
Tai, kad daug kas priklauso nuo pačių vairuotojų, ir kad ne viską gali kontroliuoti įmonės, teikiančios keleivių pervežimo paslaugas, patvirtino ir tolimojo keleivinio transporto bendrovės „Toks“ direktorius Arūnas Indrašius.
„Prieš išvažiuojant į reisą iš įmonės teritorijos mūsų vairuotojai tikrinami alkotesteriais. Kartais surengiami tikrinimo reidai. O tolimųjų reisų vairuotojus tikriname ir grįžusius iš kelionės. Tačiau net ir išleidę blaivius vairuotojus mes negalime būti 100 proc. užtikrinti dėl jų elgesio vėliau. Tai paliekama jau pačių žmonių sąmoningumui ir supratingumui“, – sakė A. Indrašius.
Tiesa, jis pasidžiaugė, kad įmonės istorijoje dar nebuvo atvejo, kad neblaivumas būtų nustatytas jau dirbančiam vairuotojui. Pasitaikė tik tokių, kurie į darbą atėjo neblaivūs. Tokiais atvejais juos pakeisdavo kiti, blaivūs kolegos.
Pasiteiravus „Toks“ vadovo apie dabartinę blaivių vairuotojų užtikrinimo sistemą, jis sakė, kad ši esanti gera, bet pripažino, jog yra naujovių, kurios gerokai palengvintų gyvenimą.
„Būtų daug ramiau, jei autobusuose veiktų užvedimą blokuojantys alkotesteriai. Dabar, išleidus darbuotoją į kelių dienų ilgio maršrutą, visaip pagalvoji, o tuomet būtų tikrai ramu“, – tikino A. Indrašius, kurio teigimu įmonė visgi kol kas neplanuoja investuoti į tokią įrangą, nes dabar susikoncentravusi į rūpesčius susijusius su euro įvedimu.
Nežinojimas – dažna priežastis
Nors posakis „nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“ plačiai paplitęs, tačiau būtent nežinojimas yra viena didžiausių problemų Europoje, kai kalba pasisuka apie ribą, kurią peržengus jau negalima sėsti prie vairo.
Anot M. Anusausko, paskutinis „Eurobarometro“ skelbtas tyrimas, analizavęs šią problemą, atskleidė, kad vidutiniškai tik 27 proc. europiečių žinojo, kiek promilių jų šalyje turi parodyti alkotesteris, kad vairuotojas būtų laikomas nepažeidęs taisyklių.
„Lietuviai irgi nesublizgėjo savo žiniomis. Daugiau nei 60 proc. apklaustųjų nežinojo atsakymo arba nurodė neteisingą promilių kiekį“, – sakė M. Anusauskas ir pridūrė, kad esant žmogiškajam faktoriui visada lieka tikimybė, kad kas nors nesilaikys taisyklių.
Tai palyginti anksti, pasak bendrovės „Alkotesteris“ direktoriaus, suprato suomiai, kurie ne tik vykdo eksperimentines programas, tiriančias automobilio užvedimą blokuojančių alkotesterių poveikį, bet jau įvedė ir reikalavimą, kad autobusuose, kuriais vežami vaikai, turi būti sumontuota blaivumo tikrinimo įranga.
„Kada taip galėtų nutikti Lietuvoje – sunku pasakyti. Tačiau pirmieji žingsniai irgi jau žengiami. Pavyzdžiui, šiais metais Švietimo ir mokslo ministerija mokykloms perdavė ne tik naujus geltonuosius autobusiukus, bet jų direktoriams dar įteikė ir alkotesterius, kad būtų galima patikrinti tuos autobusiukus vairuojančiųjų blaivumą“, – sakė M. Anusauskas.
Sek svarbiausias automobilių pasaulio naujienas: nuo naujo „Bugatti" modelio iki KET pasikeitimų. Nestabdyk – prisijunk prie DELFI Auto draugų „Facebook“!
