Iš giminaičių ir draugų vis tenka išgirsti pasakojimų, kaip jų pažįstamas policininkas po gero vakarėlio ar sėkmingos ir „svaiginančios“ medžioklės drąsiai sėda už vairo ir vyksta namo. Vieša paslaptis, kad lydint pažįstamam policininkui, vairuoti galima ir po ne vienos taurelės, vairuoti nesibodi ir žmonos ar draugės atitinkamame stovyje.
Mano pasakojimų herojai yra iš Vilniaus, Grigiškių ir Lentvario, bet esu įsitikinęs, kad ši praktika „sėkmingai“ taikoma ir kituose miestuose. Esu įsitikinęs, kad taip vairuojančiųjų policininkų procentas nėra didelis, bet juos toliaruojančiųjų – greičiausiai nemažas, nes apie sulaikytus žemo laipsnio neblaivius vairuojančius policininkus girdime retai.
Girdėdamas apie tokius atvejus, kaip pastaroji tragedija Panevėžyje, manau, kad tai nėra atskiro asmens problema kaip bando teigti kai kurie policijos vadai, o lendantys didelio sisteminio pūlinio pavieniai šašai.
Sistema turėtų ieškoti būdų, kaip šią problemą spręsti. Gal girtą kolegą toleravusiam policininkui numatyti tą pačią atsakomybę, kaip ir vairuojančiajam neblaiviam, gal stiprinti imuniteto tarnybą, daugiau dėmesio skirti švietimui?
Būdamas policijos vadu problemą spręsčiau vadinamuoju „rimbo ir meduolio“ metodu: griežtinčiau atsakomybę toleruojantiems, labiau skatinčiau atsakingai pasielgusius ir nesitaikstančius su kolegų nusikalstamu vairavimu. Paskaitos, skrajutės, kalbėjimas ir didesnis dėmesys šiam klausimui jau savaime duotų teigiamus rezultatus.
Gal čia policija galėtų pasimokyti iš Krašto apsaugos: mano subjektyvia nuomone, anksčiau turėjusi iš sovietmečio paveldėtą alkoholio šleifą, dabar Lietuvos kariuomenė šiuo klausimu yra stipriai pažengusi. Bent aš savo aplinkoje tokių pasakojimų negirdėjau.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!