Kam dabar minėti tokį seną viešųjų ryšių įvykį? Todėl, kad minėtasis šūkis, kaip pasirodo, ne taip jau toli nuo tikrovės ir kyla rimtos abejonės, ar tikrai Lietuvoje kai kuriose srityse valdymas nėra perduotas Skandinavijai, ypač Švedijos verslo įmonėms.

Švedų valdoma palydovinė televizija „Viasat“, užimanti ženklią dalį mokamos televizijos rinkos Lietuvoje su skandinaviškai šaltu nuoseklumu tvirtina, kad Lietuvoje ji neprivalo laikytis vietinių įstatymų ar vykdyti retransliavimo rinką prižiūrinčios institucijos – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimus. „Kaip žinote, mes nepriklausome LRTK jurisdikcijai,“ – nuolat kartoja „Viasat“ kompanijos atstovai, priminus apie būtinybę laikytis Lietuvoje galiojančios tvarkos.

Kol mokamos televizijos paslaugų teikėjai Lietuvoje suko galvą kaip įvykdyti Komisijos sprendimus dėl dalinio televizijos programų „NTV Mir Lithuania“ ir „RTR Planeta“ draudimo, „Viasat“ nusprendė, kad pats rinksis, kurios šalies įstatymai jam galioja, o kurios ne. Įvertinę, kad su Rusijos smogikais kariaujančioje Ukrainoje svarstymai apie jurisdikcijas gali būti ne taip suprasti (ypač finansinių santykių su Kremliumi šviesoje, apie ką smulkiai ir nuodugniai parašė A.Tapinas žurnalistiniuose tyrimuose „Lovoje su Kremliumi. Švediškas verslas Rusijoje“ ir „Kodėl „Viasat“ niekada nesustabdys propagandinių Rusijos kanalų retransliacijos arba švedai bekraščių galimybių šalyje“), bendrovės vadovai Ukrainoje pasirinko kitą nei Lietuvoje veiklos principą.

Administraciniam teismui Kijeve dar kovą priėmus sprendimą šalies teritorijoje sustabdyti Rusijos televizijos kanalų „Pervyj kanal“, „RTR Planeta“, „Rossija 24“ ir „NTV–Mir“ transliacijas, „Viasat“ deklaracijų apie žodžio laisvę neskelbė, o tiesiog įvykdė valstybinės institucijos reikalavimą. Matyt, Ukraina kol kas nesiruošia perduoti valstybės valdymo, kad ir tokioje siauroje srityje kaip retransliavimas, kitai, tegu ir labai draugiškai valstybei ar jos verslo struktūroms.

Lietuvoje „Viasat“, be abejo, elgėsi kur kas drąsiau. Rusiškų kanalų retransliacijų neribojame gerbdami žodžio laisvę – Komisijai ir visai rinkai leido suprasti pavasarį „Viasat“ savininko Švedijos žiniasklaidos grupės MTG viešųjų reikalų vadovas Henrikas Toremarkas. „NTV Mir Lithuania“ nėra reguliuojamas Lietuvoje, todėl „Viasat“ negali nutraukti kanalo, su kuriuo turi sutartį ir už kurį moka klientai, rodymo“, – jam antrino kitas kompanijos atstovas Peras Lorentzas. Puiku, kad kompanija taip rūpinasi žodžio laisvės apsauga Lietuvoje, tačiau nepaleidžia įtarimas, kad deklaruojamas kilnus tikslas turi banalų materialų pagrindą. Tuo metu, kai Lietuvos mokamos televizijos paslaugų teikėjai per galvą vertėsi siekdami išlaikyti kanalų laikinu išjungimu besipiktinančius klientus, „Viasat“ ne tik retransliavo laikinai mūsų šalyje uždraustus kanalus – jie buvo rodomi nekoduotame režime, tarsi tvirtinant: štai, mes galime, mes rodome, junkitės prie mūsų, nes draudimai yra kitiems, o ne mums. (O kai kurie operatoriai netgi kalbėjo, kad uždraustųjų programų platintojai Lietuvoje už tai, kad neišjungė jų programų, apskritai žadėję „Viasat‘ui“ visokių gėrybių ir lengvatų – bet čia jau greičiausiai kolegos iš pavydo spalvas sutirštino...)

Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, per pirmuosius 3 šių metų mėnesius 13,5 proc. mokamos televizijos žiūrovų rinkos užimanti „Viasat“ gavo 22,3 proc. šios rinkos pajamų, kas sudaro 11,61 mln. litų.

Iš „Viasat“ per metus uždirbamų dešimčių milijonų litų nemokami mokesčiai nei Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK), nei licencijos mokesčiai į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, neatlyginama autoriams (dėl ko su ieškiniu prieš „Viasat“ yra kreiptasi ir Lietuvoje, ir jau minėtoje Ukrainoje).

Pasinaudodama Lietuvos teisės aktų spragomis ir valstybės institucijų vangumu, kompanija praktiškai tapo „valstybė valstybėje“, vykdanti tiktai tuos teisės aktus, kuriuos ji pati mano esant reikalinga.

Kartais atrodo, kad tuoj ateis laikai, kai verslas turės pats kurti savigynos būrius ir užtikrinti tvarką rinkoje, kad įstatymai būtų suprantami vienodai ir galiotų visiems be išimčių.

Generalinė prokuratūra pagal Lietuvos kabelinių televizijų asociacijos (LKTA) ir Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacijos (LTOA) pareiškimą dar šių metų gegužės pradžioje pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl palydovinės televizijos „Viasat“, kuri, asociacijų manymu, retransliavimo veikla Lietuvoje užsiima be licencijos ir retransliuoja šalyje laikinai uždraustus Rusijos televizijos kanalus. Deja, tyrimo rezultatų iki šiol nematyti.

Kol kas šiame informaciniame kare iš Lietuvos pusės buvo iššauta labai daug tuščių šovinių, kurie sukėlė daug triukšmo, tačiau be jokių apčiuopiamų rezultatų. Pagrindinis valstybės uždavinys – užtikrinti lygias galimybes visiems rinkos dalyviams – iki šiol lieka neišspręstas ir panašu, kad veiklos sąlygos Lietuvos jurisdikcijai priklausantiems retransliuotojams darosi tik sunkesnės, nes palydovinė televizija nėra vienintelis lygties nežinomasis: rinkoje nevaržomai darbuojasi interneto televizijos, programinių aplikacijų, išmaniųjų priedų platintojai, apie kuriuos valstybės institucijos net girdėti nenori. Tad kol valdiškos įstaigos stumdo atsakomybę viena kitai ir purtosi papildomo darbo, verslas kartais ima ir susimąsto: jeigu Lietuvoje taip striuka su valdymu, gal iškelti verslą ten, kur yra ir valdymas, ir aiškios, visiems vienodai suprantamos taisyklės?