Šiuo metu gyvenu Anglijoje, dirbu statybose. Kelis metus dirbau Lietuvoje, tad pradžia čia buvo šiek tiek keistoka, nes kai kuriuos dalykus Anglijoje meistrai daro visai kitaip. Iš pradžių tai man atrodė keista ir kvaila, bet pritaikęs lietuvišką ir anglišką patirtį darbe, sukūriau savitą darbo stilių. Visi kviečia mane grįžti į Lietuvą, sako, kad tėvynėje darbo turėsiu pakankamai ir uždirbsiu tą patį, bet aš noriu dar palaukti, patobulėti ir pradėti įgyvendinti naujoviškas vidaus apdailos idėjas. Nenoriu atskleisti savo paslapties, tačiau po poros metų kas norės, tas apie mane sužinos.
Kalbant apie Lietuvos meistrus, žinoma, jų yra visokių, bet kiek jų pažinojau, dauguma mėgsta alkoholį. Jie būna vyresnio amžiaus, o, pavyzdžiui, man pačiam tik 24-eri metai. Aš pats, jei samdyčiau statybininką, verčiau imčiau jauną žmogų, nei seną meistrą, nes jie sienas dažys ar plyteles klijuos alkoholių „užpiltomis“ akimis, o jaunoji karta mažiau geria darbe. Aišku, negaliu kalbėti apie visus – visur yra išimčių, pliusų ir misų.
Remdamasis savo patirtimi galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, mano nedideliame name atliekami neypatingi remonto darbai, tačiau jie vyksta jau tris ar keturis mėnesius. Meistras – vyresnis, turi patirties, viską moka – ir išgerti, ir padirbėti. Pagal mano paskaičiavimus, pats darbą padaryčiau per porą savaičių, bet yra kaip yra. Kai darai ne pats, tai ne pats.
Jei nori gero meistro, kuris viską padarys tikrai taip, kaip tu nori, atsakys už kokybę, gali tekti jo laukti pusmetį, nes darbo jie turi labai daug. Jei norėsi remontą padaryti pigiau, greičiausiai tave aplink pirštą apsuks vietinis meistrelis.
Gaila man žmonių, kurių parketą subraižė, dušą sudaužė ir kitų nesąmonių pridarė, tokiems statybininkams būčiau nei cento nemokėjęs. Turime gerbti svetimus namus bei savo darbą, koks rezultatas bus, taip apie tave ir kalbės.
Perskaitęs tokius straipsnius tik dar labiau noriu grįžti į savo kraštą ir parodyti, kad jaunas žmogus gali padaryti daug geriau ir greičiau. Kalbant apie kainas, nei vienas meistras nedirbs už dienos užmokestį, jie ims pinigus už padarytą darbą ar plotą, kur dirba. Mano nuomone, jei meistras dirbtų už dieninį užmokestį, to darbo atlikimą taip pratęstų, kad atsibostų jam tuos pinigus mokėti. Pinigai turi būti mokami už darbą, bet abi pusės turi būti patenkintos. Yra baisių meistrų, bet nepamirškit, kad yra ir baisių klientų, niekada nežinai, kur papulsi.
Tikiuosi, kad po poros metų grįšiu į Lietuvą ir parodysiu, ką sugeba jaunas žmogus. Apie mane tikrai išgirs tie, kas norės išskirtinių namų.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Mintyse kirba mintis atnaujinti namus? Jau įsivaizduojate, kaip įžengsite į šviežiai nudažytomis sienomis kvepiantį kambarį? Ruošiatės namo statybai ir kurpiate planus, kaip po veją lakstys Jūsų vaikai? Palaukite. Ne vieno patirtis sako – remontas ir statybos yra visai ne toks malonus dalykas, koks atrodo iš pirmo žvilgsnio.
„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad statybose į klientą žiūrima kaip į pinigų maišą ir beveik kiekvienas siekia iš to pasipelnyti. Dauguma žiūri savo kišenės, o ne kliento interesų“, - DELFI yra pasakojusi Vaida.
Tikriausiai ne vienas yra girdėjęs istorijų ir apie remonto vietoje vykstančius vakarėlius, vis atidedamus darbus, netinkamas medžiagas ar sandėliuose dingstančius reikiamus daiktus. O gal atvirkščiai – esate tikri remonto aistruoliai, nuolat atnaujinate savo namus ir su apgavystėmis nesate susidūrę?
Prašome Jūsų – padėkite išsklaidyti arba patvirtinti mitą apie tai, kad „remonto negalima užbaigit, o tik jį sustabdyti“ ar kad visi jį atliekantys darbininkai siekia apsukti aplink pirštą.
Vienos istorijos autoriaus laukia puikus prizas namams – dvi knygos: R. Aidietės „Sutažo fantazijos“ ir R. Laužiko „Istorinė Lietuvos virtuvė“.
Konkurse galite dalyvauti iki rugsėjo 12 d. trimis būdais – siųsdami laiškus el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Remontas“, ar naudodamiesi nuorodomis žemiau. Nepamirškite nurodyti el.pašto adreso!
Savo mintimis taip pat galite pasidalinti čia: