Kai kurie „Ūkininko patarėjo“ kalbinti politologai teigė, kad labiau tiktų ant Energetikos ministerijos fasado įtaisyti laikrodį, skaičiuojantį, kada Klaipėdoje prisišvartuos suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla „Independence“ („Nepriklausomybė“ ) ir pradės veikti SGD terminalas, apsaugantis Lietuvą nuo mažos pergalingos energetinės blokados, kurios šią žiemą gali griebtis Rusija, jau pradėjusi „mišrų“ karą su Ukraina ir visu Vakarų pasauliu.
O žinomas valdančiosios koalicijos narys „Ūkininko patarėjui“ tiesiai pareiškė, kad Klaipėdos SGD terminalas iš tiesų dirbti pradės tik 2015-ųjų pabaigoje, kai bus nutiesta nauja magistralinio dujotiekio atšaka iki Kuršėnų.
Efektas juntamas jau dabar
„Euras 2015-ųjų sausio 1-ąją, Lietuvos narystė Europos Sąjungoje nuo 2004 m. gegužės 1 d. – simboliškos datos. Iš anksto žinoma, kada prasidės pinigų reforma ar Bendrija padidės vienu, dviem, dešimčia naujų narių. Sunkiau tiksliai pasakyti, kada bus pradėtas eksploatuoti koks nors techninis, inžinerinis įrenginys. Oficialiai dar net nepradėjus veikti terminalui, kai kurie jo efektai jau dabar matomi ir juntami: Rusijos valstybinė bendrovė „Gazprom“ sumažino iki tol bene didžiausias Europoje Lietuvai tiekiamų sibirietiškų gamtinių dujų kainas. Vien terminalo pastoliai, įmūryta darbų pradžios kapsulė suteikė Lietuvai energetinio optimizmo, o kokia bus projekto ekonominė nauda - paaiškės vėliau“, - „Ūkininko patarėjui“ pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos energetikos instituto energetinio saugumo tyrimų centro (ESTC) direktorius, VDU mokslo prorektorius profesorius Juozas Augutis.
Vėluojame du dešimtmečius
Anot Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjo Lauryno Kasčiūno, visiška Lietuvos energetikos sektoriaus priklausomybė nuo rusiškų žaliavų per du atkurtos valstybės dešimtmečius visada buvo didžiausia kliūtis galutinai įtvirtinti šalies laisvę.
„Euro nauda Lietuvai mažiau apčiuopiama negu suskystintų dujų terminalo svarba. Kai jis atsiras, mūsų geopolitinė savijauta labai pagerės“, - „Ūkininko patarėją“ tikino politologas L. Kasčiūnas. Pasak Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojo, Energetikos komisijos nario Artūro Skardžiaus, net iš visiškai baigto terminalo nepavyks tiekti dujų pagrindiniams vartotojams neįrengus dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai, o tai bus padaryta tik po metų, 2015-ųjų gruodžio pabaigoje.
Laivas - ne mūsų
„Tik tada paaiškės tikrosios terminalo galimybės. Bet neužmirškime, kiek šis projektas kainuos Lietuvai. Už Pietų Korėjoje pastatyto SGD laivo-saugyklos dešimties metų nuomą mokėsime tiek, kiek išleistume įsigiję du naujus laivus. Jūra atgabentų dujų paskirstymo infrastruktūrą sukursime, tačiau laivas - ne mūsų, mokėsime ne tik savininkams, bet ir operatoriams, tarpininkams. „Lietuvos energijos“ įmonių grupės padalinys „Litgas“ pasirašė sutartį su Norvegijos valstybine naftos kompanija „Statoil“ dėl dujų Klaipėdos terminalui, bet neįsivaizduoju, kaip „Litgas“ toliau prisidės prie terminalo darbo. Visi tarpininkai norės savo dalies iš laivo-saugyklos nuomos. O norvegiškų ar kitokių per terminalą importuotų dujų vartotojai kiekvienais metais papildomai mokės apie 210 mln. Lt (60 mln. eurų). Kai kam tai bus pasakiškas versliukas, bet ar atpigs dujos Lietuvos gyventojams?“ – kalbėdamasis su „Ūkininko patarėju“ abejojo Seimo narys A. Skardžius.
„Lietuviškas“ projektas būtų kainavęs pigiau
Parlamentaras A. Skardžius įsitikinęs, kad valstybei prieš šešerius-septynerius metus terminalą reikėjo statyti pasitelkus lietuvišką kapitalą (pramonininko Bronislovo Lubio įmonių grupę –red. past.) ir panaudojus europinius pinigus, kurių, anot A. Skardžiaus, 2007-2013 metais buvo „apsčiai“. Socialdemokrato A. Skardžiaus vadovaujama Seimo laikinoji komisija, tyrusi šalies energetikos sektoriaus būklę, šių metų kovą paskelbė, kad konservatoriaus-krikdemo Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, atmetusi socialdemokratinį „lietuviško“ terminalo projektą ir sudariusi sutartis su pietų korėjiečiais bei norvegais, pasirinko patį brangiausią būdą Lietuvos energetiniam savarankiškumui pasiekti.
Pavojaus nėra?
Iki numatomos SGD terminalo darbo pradžios liko vos trys mėnesiai. Dėl audringo aukščiausių šalies politikų atsako į vienos viceministrės kaprizus Energetikos ministerijoje kilo sumaištis, neapibrėžtam laikui palikusi ministeriją be nuolatinio vadovo. Nors atstatydintas ministras Jaroslavas Neverovičius buvo vienas svarbiausių terminalo propaguotojų, „Ūkininko patarėjo“ pašnekovai netiki, kad šiam šalies energetinio savarankiškumo projektui iškilo pavojus, o terminalo pabaigtuvės gali nusitęsti panašiai, kaip šešerius metus Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje tebestatomos kooperatinės pieno perdirbimo įmonės epopėja (jos atidarymo iškilmės vėl atidėtos dar metams, subankrutavus bendrovei, tiekusiai įrangą būsimajai pieninei). Vienam eksministro J. Neverovičiaus sumanymui (atnaujinti derybas su Japonijos bendrove „Hitachi“ dėl Visagino atominės elektrinės statybos) premjero Algirdo Butkevičiaus sudaryta ekspertų grupė jau nepritarė.
Negrįžtama darbų stadija
„Premjeras ir didžioji dauguma politikų gerai supranta SGD terminalo svarbą Lietuvai. Vyriausybės vadovo A. Butkevičiaus rūpestis ir kontrolė, kad terminalas būtų laiku pastatytas – sėkmingos darbų pabaigos garantas“, - įsitikinęs profesorius J. Augutis.
Valdančiosios koalicijos narys A. Skardžius priminė, kad SGD terminalo projektą koordinuoja premjeras, o ne energetikos ministras, kas jis bebūtų. A. Skardžius neseniai plaukė Kuršių mariomis ir sakėsi prie Kiaulės nugaros salos matęs krantines, šalia kurių švartuosis laivas saugykla, išsamiau sužinojęs, kaip dujos bus tiekiamos į krantą.
Politologo L. Kasčiūno manymu, SGD terminalo statybos jau pasiekusios „negrįžtamą stadiją“. „Jo sužlugdyti nebeįmanoma. Žinoma, neatmesčiau terminalo priešininkų Lietuvoje ir artimajame užsienyje smulkių priekabių, mažų kenkėjiškų gudrybių ( pavyzdžiui, gali būti stengiamasi atstatydinti terminalo projektą stropiai įgyvendinančios „Klaipėdos naftos“ vadovą Roką Masiulį)“, - svarstė L. Kasčiūnas.
„Amžiaus statybos“ povandeninės srovės
Euro agitacinė kampanija pakiliai vyksta visais kanalais. Bet Vyriausybė visiškai nesivargina visuomenei suprantamai paaiškinti, kokios naudos Lietuva, paprasti mūsų piliečiai susilauks iš „amžiaus statybos“. Keistos užuominos, socialinė „antireklama“, kad „Statoil“ bendrovė penkerius metus tieks Lietuvai dujų, kurios „kainuos brangiau, nei dabar mokame (370 JAV dolerių už 1000 kub. m) rusų „Gazprom“, bet bus pigesnės už ankstesnį diskriminacinį Rusijos monopolininkų nustatytą 480 dolerių mokestį“, gali sukelti paprastiems žmonėms abejonių, ar reikalingas toks terminalas. P
olitikai nerimauja, kad projekto strateginiai partneriai norvegai, nepaisydami ES ir euroatlantinės bendrijos sankcijų Maskvai, kartu su rusų valstybine bendrove „Rosneft“ ieško naftos Arkties vandenyne. 2010 m. lapkričio 9-10 dienomis Pietų Korėjos sostinėje Seule viešėjo tuometis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, o po dviejų savaičių, lapkričio 24-ąją, Pietų Korėjos bendrovė „Korea Electric Power Corp.“ („Kepco“) atsisakė statyti Visagino atominę elektrinę.
Apsidraudus saugiau
„Dar nežinoma, kiek kainuos importuotos ir per Klaipėdos suskystintų dujų terminalą Lietuvos vartotojams tiekiamos jau įprastinio būvio dujos, todėl tuščias darbas iš anksto dirbtinai lyginti kainas. Kam reikia nuolat pabrėžti, kad Lietuvos įmonės, verslininkai bus prievartaujami pirkti „brangesnes“ SGD laivo-saugyklos „Independence“ atplukdytas dujas? Pagrindinė terminalo paskirtis – energetinio saugumo užuovėja ne tik Lietuvai, bet ir visam Baltijos jūros regionui. Tai tarsi automobilio draudimas. Galima važinėti ir neapsidraudus, bet jeigu ištinka eismo nelaimė, išlaidos būna šimteriopai didesnės“, - tvirtino prof. J. Augutis.
Anot profesoriaus, terminalas labai reikšmingai papildys Baltijos dujų rinką, kurioje jau veikia (o pastačius Klaipėdos terminalą galėtų būti dar efektyviau panaudojama) Latvijos Inčukalnio požeminė gamtinių dujų saugykla. „Dujas, tiekiamas per Klaipėdą, pirks (gal ir ne nuolatos) latviai, estai, o jeigu būtų nutiesta vamzdyno atšaka į pietvakarius – ir Lenkija. „Gazpromas“ dar tikriausiai bandys kompromituoti mūsų terminalą, keliais centais sumažinęs savosios žaliavos kainą. Neapsigaukime. Dėl savo trumparegystės, nepateisinamų abejonių terminalo nauda per vėlai atsipeikėję būtume priversti mokėti Rusijai už dujas tūkstančius eurų “, - būgštavo prof. J. Augutis.
Negalima užmiršti žmonių piniginių
Rytų Europos studijų centro analitiko L. Kasčiūno nuomone, visuomenės informavimo apie SGD terminalą strategiją būtina gerinti. „Projektus, mažinančius Lietuvos energetinę priklausomybę nuo Rusijos, valstybės vadovai visuomenei dažniausiai apibūdindavo sudėtingomis geopolitinėmis sąvokomis. O reikėtų, vaizdžiai tariant, įrodyti žmonėms atsiradusio Klaipėdos terminalo tiesioginį ryšį su jų piniginėmis. Ypač tai svarbu didžiųjų miestų gyventojams, kuriems rusiškomis dujomis kūrenamų katilinių centralizuotai tiekiama šiluma ir karštas vanduo kainuoja bene brangiausiai Lietuvoje“, - politikų, kalbančių apie SGD terminalą, svarbiausias klaidas nurodė politologas L. Kasčiūnas.
A. Skardžius SGD terminalą laiko Lietuvos nacionaliniam (energetiniam) saugumui reikalingu techniniu įrenginiu, apie kurio ekonominę naudą negalvota. „Tai irgi ginklas. Kaip pėstininkų kovos mašinos, kurių Lietuva rengiasi įsigyti. Bet pagal tokį projektą pastatyto SGD terminalo nuomos pelnas (180 mln. Lt per metus) atiteks norvegų pensiniams fondams, užuot papildęs mūsų krašto apsaugos sistemos biudžetą“, - ironiškai apibendrino Seimo socialdemokratų frakcijos narys A. Skardžius.
Paskutinis Eurazijos argumentas
ESTC vadovas J. Augutis naiviais vadina ekspertus, kurie save ir kitus guodžia, kad rusai Lietuvai dujotiekio čiaupo niekada neužsuks, nes tokiu atveju „dujų badą“ pajustų ir RF Karaliaučiaus kraštas, į kurį iš motinėlės Rusijos per Lietuvą vyksta karinis ir civilinis tranzitas.
„Negi kai kurie mūsų politikai nemato, kaip entuziastingai Karaliaučiaus administracija siekia susikurti autonomišką energetinę sistemą: statomos dujų saugyklos, stiprinami elektros tinklai. Manau, tai ne gynyba nuo įsivaizduojamos lietuviškos grėsmės. Kremlius, pasirūpinęs, kad mes negalėtume imtis atsakomųjų veiksmų prieš jų pusiau anklavą, visiškai paprastai galėtų pradėti Lietuvos energetinę blokadą. Neatmesčiau tokio atvejo“, - apie paskutinį argumentą, kurio žiemą gali griebtis Rusija, atsakydama į Vakarų sankcijas, perspėjo VDU profesorius J. Augutis.
