Su nuotykiais susijusi mano Lietuvos vardo gatvių ir vietovardžių kolekcija – vienoje Pietų Amerikos šalyje teko net kelis taksistus įkalbinėti, kad nuvežtų mane į Lietuvos vardo gatvę: tas rajonas turėjo labai blogą reputaciją, kur net taksistai vengė lankytis.
Pati brangiausia, bet įspūdingiausia kolekcija – salos. Bet kiekvienas keliautojas, pabandęs aplankyti ne tik Kanarų, Karibų, bet ir Ramiojo vandenyno salynus, žino, kokių sąnaudų tai reikalauja. Todėl ir salų kolekcija auga ne taip greitai, kaip norėtųsi.
Paskutinė mano kolekcija užgimė labai netikėtai, bet auga sparčiausiai ir ... nieko nekainuoja! Be jokių mano pastangų vos per pora dienų ji gali pasipildyti dviem-trim šimtais egzempliorių. Telieka juos susirinkti ir įamžinti kompiuterio atminties kamputyje.
Mano naujoji kolekcija – tai šiuolaikinė liaudies kūrybos atšaka – internetiniai straipsnių komentarai. Pastebėjau, kad Lietuvos komentatoriai gerokai išsiskiria iš kitų šalių tos pačios veiklos atstovų. Jeigu daugelio šalių skaitytojai išreiškia savo nuomonę ir diskutuoja straipsnyje pateiktos temos klausimais, tai labai didelę Lietuvos komentarų dalį sudaro asmeniškumai ir pastabos straipsnio autoriaus adresu.
Kiek komentarų – tiek požiūrių į gyvenimą, kultūros, išsilavinimo bei brandos lygių. Komentarai priklauso ir nuo autorių, jų nagrinėjamų temų, o kartais ir sugebėjimo išprovokuoti diskusiją. Visų komentarų gausybės ir įvairovės nesutalpintų didžiausi archyvai. Todėl kolekcijoje apsiribojau tik savo straipsnių generuotais komentarais. O kai kolekcijos egzempliorių kiekis pasiekė keturženklį skaičių, nutariau juos susisteminti. Sukūriau įsivaizduojamą komodą, į kurios devynis stalčius „suštabeliavau“ komentarus.
1. Pirmas ir didžiausias stalčius – visą straipsnį perskaitę ir jame nagrinėtą temą supratę komentatoriai. Jų parodytas dėmesys ir pastabos neretai sukelia diskusiją, kurioje išsirutulioja naudingas grūdas. Tai galima pavadinti aktyviąja visuomenės dalimi, kuriai rūpi tai, kas vyksta aplinkui: „Drįsčiau paprieštarauti...“, „Prajuokino straipsnis, bet tenka sutikti...“
Šiame stalčiuje pūpso ir patys maloniausi, gyvenimą praskaidrinantys atsiliepimai:
„Ačiū, įdomu buvo skaityt. Norisi daugiau...“, „Liuks straipsnelis. Trumpai ir aiškiai.“, „Bravo straipsnio autorei! Šaunuolė mergina!“, „Nu, eina švilpt, kaip faina.“, „Ačiū autorei už pasidalintus įspūdžius“, „Geras straipsnis, atitinkantis realybe, o ne paveikslelius kelionių bukletuose“, „Labai fainas straipsnis, ačiū! :)“, „Labai įdomus ir nuotaikingas pasakojimas, patiko“, „Kaip aš kabinetinė pelė pavydžiu autorei... Su didžiausiu malonumu skaitau tokius straipsnius ir peržiūriu nuotraukas. Keliaukit ir rašykit, skaitytojų visada bus. Sėkmės“, „Rijau kiekviena tekstuko raidę.... Mmm.. ir lyg ten pabuvojus dar kartą žvelgiu į nuotraukas... :) Ačiū.“, „Vau, net šiurpuliukai po kūną begiojo, labai aciu uz sia istorija! Noreciau tesinio“, „Ačiū, įdomu buvo skaityt. Norisi daugiau...“, „Neįtikėtina, stulbinama“, „Straipsnis labai gražiai parašytas, malonu skaityti!“, „Ačiū už straipsnį. Atsigavau po sunkios darbo dienos:)“, „Laukiu tęsinio - apie Kijotą, Kagosimą (buvo nuotraukose) ir t.t. Labai įdomu“, „Dėkui,nuostabus rašinys, AČIŪ autorei... Žemai lenkiuosi japoniškai“, „Be galo gražus pasakojimas!...“, „Labai gražus rašinys, norisi skaityti toliau...“, „Skaičiau su didžiausiu įdomumu. Ačiū. Nuostabi ir labai gabi mergaitė. Sėkmės “, „Ačiū už trumpą, bet labai gerą straipnį. Lenkiu prieš jus galvą“, „Super rašinys, tik ne Delfiui, o „National Geografic“ geriausio keliautojo ne pagal komercinę programą nominacijai. Kaip ne visi moka gerėtis aukštąja mada arba geltonai vilnijančiais rapsų laukais, taip ne kiekvienam suprantamas kaifas atsidurti ten, kur net turistai iš kruizinio lauk nelipa“.
2. Vaikai. „Pirmas“, „Aš pirmas!„, „Aš pyyyrmaaaaas!“ - tokiais komentarais prasidėdavo neretas straipsnis nepriklausomai nuo to, apie ką jame buvo kalbama. Laimei, tie vaikai arba jau užaugo, arba susirado kitą užsiėmimą, bet tokie komentarai pastaruoju metu beveik pradingo. Jų veiklą pratęsė paaugliai: „Kas čia per kliedesys?? Apie ką šitas straipsnis?? Nesąmone visiška“, „Koks tikslas rašyti pievas?|, „Ką čia per nesąmones rašo jopapa“, (...) „Mda... Tokios tuftos aš dar nesu skaitęs...“, „Niekinis rašinėlis... Kliedesys...“ ir t.t. Paaugliai kategoriški – jie savo nuomonę išreiškia trumpai ir aiškiai.
3. Fizionomistai. Jiems nereikia net skaityti straipsnio. O jei dar yra straipsnio autoriaus nuotrauka, tuomet, vienas su kitu lenktyniaudami, fizionomistai aptarinėja autoriaus nosies formą, ausų atsilenkimo laipsnį ar kurį nors kitą jų grožio standartų neatitinkantį išvaizdos bruožą. Turiu prisipažinti, kad fizionomistų dėmesio iki šiol išvengiau, nes niekada ir niekur nepublikavau savo nuotraukos. Netgi neturiu savo profilio veidaknygėje ar kokioje nors kitoje „...knygėje“. Todėl fizionomistai savo fantaziją sutelkia į kitus asmenybės bruožus. Nors savo straipsniuose neretai užsimenu, kad esu jau gerokai į septintą dešimtmetį įžengusi pensininkė, komentaruose esu ir mergaitė, ir mergina, ir „lietuvių boba“, ir „ponia kambarinė“. Ir „tipiška lietuvaitė – valkiojasi po pasaulį dėl kelių papildomų eurų.“
Fizionomistai žino daug: „pati ponia yra labai kompleksuota ir bijo išsiskirti iš kitų...“, „Iš pirmų eilučių aišku, kad autorė susireikšminusi kvaiša... Tokie žmonės kaip autorė yra snobiški ir niekam tikę. Jie tiek mažai matė pasaulio, kad savo patirtį ir požiūrį pateikia kaip absoliutų... Iš tiesų jis yra subjektyvus, o DELFI dar duoda tokiems nevykėliams vietą.“
4. Patarėjai. „Idiotei straipsnio autorei reikia įsikalti visam gyvnimui į galvą...“, „Autorei: dar ir į Indiją nuvažiuok, po to į Afriką. O galiausiai tai geriausią pasaulio vietą aplankyk – kokį Afganistaną ar Iraną... Galėsi pasakoti, kaip visi ten laimingai gyvena, su ranka užpakalius valosi ir kaip tu ten dar norėtum sugrįžti“, „Esate ne paslaugų sferos specialistė, tai gal savo nuomonę pasilaikykit sau.“ , „Autorei pasiūlyčiau atvažiuoti į Lietuvą, pasidžiaugti kubilizmo režimu, drakoniškais mokesčiais, visišku valdžios autizmu ir dar kitais šios šalies stebuklais.“
5. Detektyvai. Kaip ir dera tikriems detektyvams, jie iš straipsnio nuotrupų gali iš karto nustatyti autoriaus profesiją, socialinį statusą, išsilavinimą ir dar daug kitų dalykų: „Padavalkos pafilosofavimai:) lLabai vertingi, būtinai atsižvelgsime į tokios išmintingos būtybės neįkainojamus patarimus:)“, „...labai jau užsislaptinus ponia...“, „Gal jūs ČIA dirbate? Viskas užslaptinta?“, „Na, ir įsivėlėte į diskusijas... Ar nesuprantate, kad straipsnis parašytas DELFI žurnalistės?“, „Elena, čia tu? Runkele buvai, runkelė ir ten liksi, neteisink savo nevykėliškumo, prestižine tu“, „Autorė manomai toliau už Kanarus nebuvusi“, „Autorė matyt seniai LT buvo“...
6. Svetimų pinigų skaičiuotojai. „Bet man klausimas autorei „pasistojo“ – kaip Jūs dirbdama užsienyje prisiduriate prie lietuviškos pensijos? Mokesčius į Lietuvos biudžetą mokate?“, „Tetulytė gerai ant šaibų atsigavusi, tai ir važinėja po Japonijas po du mėnesius ir nesiparina rezervacijos viešbutyje daryti... Aš tiek šaibų turėčiau, ir aš pakeliaučiau su greitaeigiais traukiniais“, „Žinant, jog kelionė iki Naujosios Zelandijos nepigi, tai darau išvadą, jog žmogus turi tik pinigų...“, „Straipsnyje neatsakyta į pagrindinį kiekvienam litovcui rūpimą klausimą: IŠ KUR PINIGAI TOKIOMS KELIONĖMS?“.
7. Gamtininkai. Tai tikri entuziastai ir pedantai. Jeigu tik jie užtinka straipsnyje kokį nors negirdėtą vietovardį, tai nepagaili laiko ir pastangų „pagūglinti“ ir išdidžiai pareikšti, kad straipsnio autorė žiauriai suklydo, nes vietovardis turėtų skambėti kiek kitaip. Tačiau iš anglų (ar rusų, vokiečių ir t.t.) kalbos versti vietovardžiai gali labai skirtis nuo to, kaip jie skamba vietos tarme. Daugiausiai kliūva salų pavadinimams. Tačiau salos yra ypatingi ir išdidūs sutvėrimai. Neretai jos turi ne tik savo dialektą, bet ir savo kalbą, o aš „beveliju“ pateikti pavadinimus taip, kaip juos taria vietiniai gyventojai. Na, o jeigu šie entuziastai ir pedantai dar atranda šiek tiek tikslesnės informacijos apie kokį nors paminėtą Ramiojo vandenyno žuvelioką – na, tada jau tik laikykis... Mielieji komentatoriai pamiršta, kad internetinis straipsnelis – tai ne daktaro disertacija ir netgi ne studento kursinis darbas.
8. Keikūnai. Oi, ir sunkus gi patapo jų gyvenimas... Jiems reikia sukti galvą, kaip apgauti filtrus, išcenzūruojančius pagrindinius keiksmažodžius, neteiktinus žodžius arba tiesiog užgauliojimus. Belieka į tarpus tarp raidžių įterpti taškus, kablelius ar kitokius sutartinius keikūnų ženklus: „Tegu nemala š-o.“, „Plem nesuprantu“, „Tai kokio b...io aš dabar turiu „verstis per galvą“...
9. Užtarėjai. Ačiū jiems: „Gaila, nedaugeliui Lietuvos gyventoju yra prieinamos tokios „aukštybės“, kaip normalią informaciją pateikiantys TV kanalai. O kitus yra taip paveikusi pupyčių lygio informacija, kad suvokti ką nors sudėtingesnio jie jau nebegali.“, „Autorė suvirpino skaudžia stygą, Aprašytos civilizacijos bėdos nepuošia daugelį šalių... Svarbu suprasti ir siekti žmogaus sugyvenimo su aplinka. Autorės kritikams siūlyčiau būti kritiškiems ir matyti esmę...“, „Įdomu, kada lietuviai išmoks kultūringai komentuoti straipsnius: „papaistymai“, „lietuvių boba“, „autorei negerai su galva“ - gūdus, storžieviškas kraštas...“.
Iš anksto dėkoju mieliems skaitytojams, maloniai papildysiantiems mano kolekciją savo naujais kūrybingais komentarais.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Komentarus rašykite prisiregistravę
DELFI ragina skaitytojus savo poziciją išsakyti komentaruose užsiregistravus ir nesislepiant po anonimiškumo skraiste.
Nors jūs vis dar galite komentuoti anonimiškai, registruotiems vartotojams siūlome daugiau privalumų:
Jūsų žinutė pasirodys kartu su Jūsų pasirinktu paveikslėliu ir vardu.
Prie registruoto vartotojo žinutės bus rodomas ID simbolis, kuris patvirtina, kad tai yra registruoto vartotojo vardas. Jūs taip pat galėsite keisti šiuos duomenis arba bet kada komentuoti anonimiškai.
Vartotojo paskyros gali būti tarpusavyje susiję. Galite komentuoti iš pasirinktos paskyros su norimu paveikslėliu ir vardu, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu būsite prisijungęs.
Prie Jūsų naujausių komentarų bus rodomas mini profilis.