Politiko giminaičiui už prekybą nuodingomis medžiagomis - solidus ieškinys

Joniškio apylinkės rajono teisme nagrinėjama nelegalių pesticidų pardavimo byla, kurioje į kaltinamųjų suolą sėdo Širvintų rajono mero brolis Arūnas Jasiukevičius. Jis kaltinamas pardavęs 9 kilogramus nelegalių pesticidų, kurių rinkos vertė gali siekti nuo 17 iki 25 tūkst. litų.
Tačiau už tokį nusižengimą sertifikuotas augalų apsaugos priemones gaminančios įmonės vyrui pateikė 150 tūkst. litų ieškinį.

A. Jasiukevičius kaltinamas, tuo, kad pernai birželio mėnesį, galimai bandė parduoti nelegalius pesticidus. Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad bendra suma produkto, kurią galimai ketino parduoti A. Jasiukevičius siekia 25 tūkst. litų už 9 kg herbicidų, bet A. Jasiukevičiaus advokatas nesutiko su nurodyta verte, teigdamas, kad vertė yra mažesnė, todėl paprašė atlikti turto vertės ekspertizę. Šiuo atveju, suma yra svarbi, nes nuo jos priklausys, kokią bausmę galės skirti teismas.

Citata

Praeitų metų birželio mėnesį Arūnas Jasiukevičius ir jo bendras sučiupti, kai vienai Latvijos pilietei mėgino parduoti 9 kg galimai nelegalių pesticidų, kurie buvo skirti vienam Latvijos ūkininkui.

Nors GRYNAS.lt pavyko susisiekti su kaltinamuoju, pasitaręs su savo advokatu, jis situaciją komentuoti atsisakė, teigdamas, kad paskui pradeda skambinti klientai, nors jis ta „chemija“ jau nebeprekiauja.

Preparatai, sukeliantys apsigimimus ir onkologines ligas

GRYNAS.lt jau yra rašęs apie nelegalių pesticidų ir kitų augalų apsaugos priemonių verslą Lietuvoje.

Tuomet Lietuvos augalų apsaugos priemonių asociacijai atstovaujantis Rimgaudas Pilka aiškino jog, į oficialius registruotus pesticidus ar insekticidus privalu dėti medžiagų, kurios skaldo veikliąsias medžiagas, kad vėliau jų dirvožemyje neliktų. Padirbtuose produktuose gali būti medžiagų, kurios dirvožemyje išliks šimtmečius. Beje – jos yra nuodingos.

Kinijoje ir kitose trečiojo pasaulio šalyse gaminamos augalų apsaugos priemonės yra gerokai pigesnės, nei oficialių gamintojų - „Basf“, „Bayern“, „Newfarm“, „DuPont“, „Syngenta“ ir kitų.

R. Pilka

Mūsų asociacija (Lietuvos augalų apsaugos asociacija, -

red. past

.) turėjom informacijos, kad A. Jasiukevičius tokia produkcija aprūpindavo dalį Lietuvos didžiųjų ūkininkų. Sklandė kalbos, kad jis jau daugiau nei dešimtmetį užsiima šia nelegalia veikla.

Pigumas masina, tačiau augalų apsaugos priemonių falsifikatuose veikliosios medžiagos gali būti stipriai padauginta, ji neretai turi toksiškų priemaišų, kurių suirimu trečiųjų šalių chemikai nesirūpina.

Valstybinės augalininkystės tarnybos vyr. specialistė ryšiams su visuomene Evelina Acuvienė GRYNAS.lt žurnalistams yra patvirtinusi, jog nelegalūs ar falsifikuoti augalų apsaugos produktai gali pakenkti žmonių ir gyvūnų sveikatai: sukelti mutageninius išsigimimus, onkologinius susirgimus, pakenkti vaisingumui, negimusiam vaikui bei aplinkai.

Negana to, ūkininkai kartais ir patys nežino, jog naudoja padirbtą ir toksišką, o ne oficialų preparatą, kurio saugumas yra patikrintas keliais tyrimais.

Sandoris, primenantis kovinio filmo sceną

Ir iš tiesų, veiksmas, kuris nagrinėjamas Joniškio apylinkės rajono teisme vyko kaip koviniame filme.

Pasalą A. Jasiukevičiui surengę Lietuvos augalų apsaugos asociacijos atstovai bendradarbiavo su Joniškio rajono policijos komisariato kriminalistais ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo policijos pareigūnais.

Praeitų metų birželio mėnesį Arūnas Jasiukevičius ir jo bendras sučiupti, kai vienai Latvijos pilietei mėgino parduoti 9 kilogramus galimai nelegalių pesticidų, kurie buvo skirti vienam Latvijos ūkininkui.

Kaip pasakoja Lietuvos augalų apsaugos asociacijos įgaliotas atstovas Rimgaudas Pilka, su pirkėja jie susitarė susitikti vienoje iš degalinių Joniškyje.

„Atvažiavęs A. Jasiukevičius su savo bendru pastebėjo netoli esantį miesto policijos automobilį ir tuomet tam pirkėjui pasakė, kad važiuojam iš čia, nes čia yra policija. Išvažiavo jie iš Joniškio miesto, įvažiavo į šalikelę ir tuo metu A. Jasiukevičius su savo kolega, į kitą automobilį perdėjo tuos užsakytus produktus falsifikuotus ir tuo metu policija juos sulaikė“, - prisimena R. Pilka.

Pasak jo, buvo perduoda apie 9 kilogramai trijų rūšių galimai nelegalių ar falsifikuotų herbicidų, už kuriuos turėjo būti sumokėti keli tūkstančiai eurų. Tai –  labai didelis kiekis, nes vienam hektarui tokių herbicidų paprastai pakanka 10-20 mg. Legalių originalių herbicidų kaina svyruoja nuo 2 iki 5 tūkst. litų už kilogramą.

Trys bendrovės, kurių prekiniais ženklais buvo pažymėtos herbicidų pakuotės baudžiamojoje byloje pateikė civilius ieškinius, kurių bendra suma siekia 150 tūkst. litų.

Oficialios kompanijos sunerimę: Lietuvoje padirbtus produktus naudoja kone pusė ūkininkų

R. Pilka teigia, kad A. Jasiukevičius galimai yra vienas pagrindinių nelegalių arba falsifikuotų pesticidų platintojų Lietuvoje.

„Mūsų asociacija (Lietuvos augalų apsaugos asociacija, - red. past.)  turėjom informacijos, kad A. Jasiukevičius tokia produkcija aprūpindavo dalį Lietuvos didžiųjų ūkininkų. Sklandė kalbos, kad jis jau daugiau nei dešimtmetį užsiima šia nelegalia veikla, tačiau niekas negalėjo jo pagauti, niekas negalėjo jo identifikuoti kaip nusikaltėlio“, - sakė  R. Pilka.

Pašnekovas savo apibendrinimus pagrindžia, remdamasis kelių metų vykdomo projekto surinkta informacija. Jo metu išsiaiškinta, kad Lietuvoje apie 40 proc. ūkininkų gali naudoti nelegalius pesticidus, kurių sudėtyje yra kenksmingų nuodų.

„Esame atlikę visų šitų galimų falsifikatų ekspertizes, kurių viena kainuoja apie 10 tūkst. litų. Yra nustatyta, kad be veikliosios medžiagos, kuri panaši į originalo (sertifikuotos augalo apsaugos priemonės, - red. past.), Kinijoje ar kitoje trečiojoje šalyje, kurioje falsifikatas yra gaminamas, gamybai yra naudojamos kitos toksiškos medžiagos, kurios išlieka, tiek dirvoje, tiek aplinkoje ir tokiu atveju per tą produktą, kurį užaugino ūkininkas, gali turėti įvairiausią poveikį, įskaitant mutagenį ir t.t.“, - pabrėžia R. Pilka.

Be to, naudodami tokias medžiagas ūkininkai rizikuoja prarasti dideles tiesiogines Europos Sąjungos išmokas, nes gaudami jas prisižada savo žemės ūkio veikloje laikytis visų teisės aktų, įskaitant augalų apsaugos priemonių naudojimo taisykles.

„Tie produktai yra labai brangūs, juos išrasti reikia daug laiko ir didelių investicijų. Kaip pavyzdžiui, vienas iš produktų gali būti tyrinėjamas apie dešimt metų, investuojama apie 300-500 mln. eurų. Taigi, dėl to, tos oficialios kompanijos, kurios gamina šiuos produktus, prieš kelerius metus susirūpino, kadangi padirbtų produktų mąstai, kiekiai Lietuvoje pradėjo siekti apie 40 proc. rinkos”, - aiškina Lietuvos augalų apsaugos asociacijos įgaliotas atstovas.

Apskritai, R. Pilka teigia, kad toks nelegalus verslas kaip neteisėtas augalų apsaugos produktų platinimas ir tiekimas į rinką įgavo tokį pat mąstą kaip ir nelegalių tabako gaminių, narkotikų bei kitos neteisėtos veikos pobūdį.