Tokius įvykius žmonės vadina stebuklais. Ir pasisakančio prieš eutanaziją vienas iš argumentų toks: nežinai nei dienos, nei valandos.
Kas padeda žmogui įveikti ligą? Mums tai yra paslaptis, nes mes įtikėjome mitu, pagal kurį žmogų nuo ligų saugo tik vaistai ir chirurgai.
Tačiau netgi materialiame lygyje mes saugojame save mažiausiai penkiuose lygiuose.
Ginti save iš tikrųjų ima dar maža ląstelė. Kažkada štai kas didžiai nustebino biologą Antonį Van Levenhuką: pro savo mikroskopą jis pamatė, kad visur aplinkui vyksta nematoma kova: mažyčiai padarėliai įnirtingai grumiasi vienas su kitu. Mažas gyvybės lašelis, kurį dydžiu lenkia adatos skylutė, visomis savo išgalėmis judėdamas sugeba pavalgyti, išleisti iš savęs likučius, pabėgti nuo pavojaus ir prisiartinti prie geidžiamo objekto. Kodėl? Kaip? Mes ir dabar ne viską apie tai žinome. Tai- stebuklas.
Mūsų kūnas sudarytas iš tokių pat ląstelių. Jos irgi sugeba gintis! Ląstelės turi savo “cheminį protą”, sugebantį išskirti medžiagas, apsaugojančias ląstelę nuo agresijos. Tam tikros ląstelės - T-limfocitai, B-limfocitai ir monocitai - specializuota kūno policija - tik tuo ir užsiima, kad keliauja į nusikaltimo vietą ir naikina agresorius. Ypač jei ląstelei padeda tokios pat ląstelės.
Čia jau padeda panašių ląstelių sąjunga - audinys. Tik audinį audžia audėjos, o kūno audinius - nematoma dauginimosi jėga. Kaip? Kodėl? Nemanykite, kad čia nėra stebuklo. Taip užgyja įpjautas pirštas. Taip atslūgsta patinimas. Taip atauga iškritę plaukai. Iš audinio galima pasimokyti atsakomybės ir savitarpio pagalbos. Audinio ląstelės suteikia pagalbą visoms jo sudėtyje esančioms ląstelėms.
Pirmiausia kolektyvinė jų gynyba - išskiriančios medžiagos- yra stipresnė ir efektyvesnė, nei pavienių ląstelių. Tarkime, gleivinės todėl ir vadinasi taip, kad “taurės formos ląstelės” išskiria apsauginį skystį - gleives. Gleivės saugo ne pačią ląstelę šeimininkę, o visą aplinkui esantį audinį. Mūsų katarai, pūlingi uždegimai ir yra kolektyvinė kvėpavimo takų gleivinės gynyba nuo mikrobų ir virusų. Antra, audiniai, sujungti tamprių kolageno molekulių, ir mechaniškai saugo gilesnius audinius. Kiek kartų chirurgai ištardavo: ”Dievui dėkokite - dar porą milimetrų - ir kulka ar peilis būtų kliudę širdį... “ O gal ačiū audiniams, kurie dengia krūtinę - odai, riebalams, šonkauliui, perikardui... Tai- trigubas skafandras, uždėtas ant mūsų vidaus organų. Ir organai už tai dėkodami atitarnauja visuomenei- mūsų organizmui.
Trečias apsaugos lygis - vidaus sekrecijos organų specializuota cheminė gynyba. Veikia ji akimirksniu pavojaus metu ar prieš jį, lyg profilaktinės “greito reagavimo pajėgos”. Štai antinksčiai. Užtenka tik iškilti pavojui- prieš pat mūsų nosį pralėkė mašina- ir mums jau daužosi širdis, įsitempia raumenys, išbąla oda... Adrenalinas ruošia mus galimam puolimui ar bėgimui. Arba štai jūs prisivalgote torto. Jo gabalai dar tik krenta į jūsų skrandį, o skrandžio gleivinės cholecistokininas jau nusiuntė cheminę žinutę tulžies pūslei ir kepenims - tuoj prireiks daug tulžies... Ir dar: išskirk į kraują iš savo atsargų gliukozę, nes tuoj pas tave atkeliaus dosnus cukraus siuntinėlis... Žiūrėkite, gynyba darosi vis įmantresnė, vis tikslesnė.
Ketvirtas apsaugos lygis - mūsų nervų sistema. Veikia greičiau, nei vidaus sekrecijos liaukos. Į akį skrenda uodas - akis akimirksniu užsimerkia. Nesąmoninga psichikos dalis veikia be mūsų proto. Mes vadiname ją “vegetaciniu protu”. Užteko pakaitinti saulei - smegenų pagumburys per šilumos receptorius jau apie tai sužinojo it tuoj pat per vegetacinius nervus ėmėsi priemonių: plečiasi odos kraujagyslės, suaktyvėja prakaito liaukos... Mes išraudę ir išprakaitavę, o kūnas nei kiek neperkaito- temperatūra taip ir liko 37,6!
Kaip smegenys taip sugeba? Stebuklas! O štai mažiau akivaizdi pagalba. Šalia prievartą patyrusios merginos nuolat sukiojasi potencialūs seksualiniai prievartautojai- ir jos pasąmonės pastangomis ji tunka - darosi nepatraukli vyrams... Endokrininė gynyba. Šis lygis protingas, tačiau pavaldus įtaigai, tame tarpe hipnozinei- prisiminkime Kašpirovskio gydymą.
Penktas apsaugos lygis – sąmoninga psichika. Jos savybės iš vis stebuklingos. Kažkoks pilkšvas raukšlėtas riebus audinys geba mokytis, kaupti išmintį ir perduoti ją kitiems! Mes nekišame piršto į rozetę. Mes mokomės plaukti ir vairuoti. Mes šiltai rengiamės žiemą. Mes skiepijame vaikus. Mes taupome pinigus ir apsidraudžiame ligos atvejui. Mes susileidžiame sau serumo nuo gyvačių, kai jos mums įkanda. Mes netgi pakeičiame sugedusius kraujo indus sintetiniais ir pailginame kojų kaulus!... Mes godžiai naudojamės tuo, kas vadinasi “šiuolaikinė medicina”.
Tai- proto karalystė. Sąmoningos pastangos šiame lygyje- valdoma vaizduotė, kai jūs, tarkime, įsivaizduojate, jog savo auglio ląsteles jūs ravite kaip piktžoles iš sodo. NLP siūlo kalbėtis su savo susirgusiomis dalimis ir prašyti jų ieškoti sveikesnių alternatyvų - metodas, kurį aš ne sykį išbandžiau su savimi, malšindamas karščiavimą ar skausmus.
Ezoterikai ir senoji medicina prideda prie šių lygių dar kelis - energetinį meridianų, eterinį, astralinį, dvasinį. Šiuose lygiuose mums padeda akupunktūra ir taškinis masažas, jogos meditacija, kinų cigunas, šamanų šokiai, auros korekcija, užkalbėjimai, maldos ir tikėjimas.
Tradiciniai gydytojai atsargiai žiūri į šiuos metodus. Tai - per daug nežinoma ir per daug neįtikėtina. Tačiau gydytojai skeptikai pamiršta: netgi toks paprastas klausimas: kodėl vyriški spermatozoidai atakuoja moterišką kiaušialąstę, o ne ką nors kitą- iki šiol yra didelė paslaptis. Kodėl po to iš apvaisintos ląstelės susidaro sudėtingas organizmas, o ne didžiulis vienodų ląstelių rutulys - paslaptis. Kodėl kai kada žmogui padeda tikėjimas, kai nepadeda chemoterapija - irgi paslaptis. Kaip paslaptis ir tai, kodėl šis konkretus gydytojas tapo sėkmingu chirurgu, o kitas, nė kiek ne kvailesnis gydytojas, ėmė sėkmingai taikyti savo pacientams kinų gimnastiką? Juk jei ligos ardo tik audinius - tai gal užtenka tik chirurgų?! Ne, kažkas padeda žmonėms kitame lygyje, tarsi neskaitytų tų pačių anatomijos ir fiziologijos vadovėlių!
Mūsų gimime, ligose, mirtyje, kančiose ir išgijimuose ištirpinti didieji mūsų gyvenimo reiškiniai- Stebuklas, Paslaptis ir Žygdarbis.
Ir jei jūs tuo nustojate tikėti - nueikite prie asfaltuoto kelio ir paieškokite - jūs būtinai rasite žolytę, praaugusią asfalto dangą...
