O šokolado istorija jau skaičiuoja tūkstantmečius. „Rūtos“ šokolado muziejaus vadovė O. Kirnienė renginio dalyvius pakvies nusikelti beveik 3000 metų atgal, į majų civilizacijos klestėjimo laikus. Centrinėje Amerikoje gyvenusi tauta davė pradžią ne tik matematikai, architektūrai, astronomijai, bet ir kakavos (šokolado) kultūrai. Majai, o vėliau ir actekai, garbino kakavą, vadino ją dieviškuoju nektaru. Iš kakavos pupelių, vandens ir aštrių prieskonių buvo gaminamas šokoladinis gėrimas. Kakavos pupelės buvo naudojamos ir kaip pinigai. Tai buvo nepaprastai vertinga valiuta – triušį buvo galima nusipirkti už 30 kakavos pupelių, o už vergą tekdavo sumokėti 100.
XVI a. kakavos pupelės atvežtos į Europą. Tačiau Europoje šokoladinis gėrimas pradėjo plisti tik tada, kai buvo sumanyta jį pagardinti cukrumi. Iki XVIII a. pabaigos šokoladas buvo tik turtingųjų privilegija. „Tik turtingas ir kilmingas žmogus gali leisti sau gerti šokoladą, nes jis geria pinigus“, – XVI a. rašė istorikas ir rašytojas Gonzalo Fernández de Oviedo. Europos didikai šokoladu mėgavosi ne tik savo pilyse ir dvaruose, bet net ir keliaudami karietomis. „Rūtos“ šokolado muziejuje tarp kitų eksponatų galima apžiūrėti prabangius puodelius, skirtus mėgautis šokoladu – iš specialių puodelių šokoladą gėrė ūsuoti vyrai ir prašmatnių aprėdų nenorėjusios išsitepti damos.
XVIII–XIX a. Lietuvoje šokoladas buvo rūmų ir dvarų gėrimas. Jo paprastai patiekdavo pietų pabaigoje kaip desertą.
Šokoladas ėmė populiarėti tik antrojoje XIX a. pusėje, kai pradėjo plėtotis šokolado pramonė. Pradėtos gaminti pirmosios juodojo ir pieninio šokolado plytelės, figūros, šokoladiniai saldainiai. 1886 m. ir Lietuvoje įkurtas pirmasis šokolado ir saldainių fabrikas. Jį Vilniuje įsteigė M. Abramsonas. Antrasis – brolių Koganų fabrikas – iškilo 1892 m. Šiauliuose. Jame gaminami saldainiai buvo parduodami Kauno ir Vilniaus gubernijose, dideliais kiekiais gabenami į Rusiją. 1899 m. Vilniuje pastatyti fabrikai „Ambrozija“ ir „Viktorija“. Pastarajame šešiolika metų dirbo „Rūtos“ įkūrėjas Antanas Gricevičius.
Mokslo festivalio dalyviai, apsilankę šokolado muziejaus „Linksmojoje laboratorijoje“, kartu su „Rūtos“ vyr. technologe D. Tamošiūniene gilinsis į šokolado savybes, degustuos įvairias šokolado rūšis ir sužinos įvairių šokolado paslapčių.
Pagrindinė šokolado ir kakavos miltelių gamybos žaliava yra kakavos pupelės – tai pasaulio atogrąžų rajonuose augančio kakavos medžio sėklos. Prinokusiame kakavmedžio vaisiuje būna nuo 20 iki 50 pupelių. Skoniui ir kvapui pagerinti pupelės apdorojamos – fermentuojamos ir džiovinamos. Riebalai (kakavos sviestas) sudaro 52–56 proc. sausųjų kakavos pupelės medžiagų. Keičiant cukraus ir kakavos santykį, kinta ir šokolado skonis – nuo kartaus iki saldaus. Kuo daugiau šokolade kakavos sausųjų medžiagų, tuo jis kartesnis, bet ir vertingesnis.
Į Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ paskaitą ir ekskursiją „Šokolado paslaptys“ pakviesime rugsėjo 10 d. 15 val. „Rūtos“ šokolado muziejuje (Tilžės g. 133, Šiauliai).
