Priimti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai įsigalios nuo 2014 m. lapkričio 1 d., tačiau jau šiuo metu tampa aktualūs užsieniečiams iš trečiųjų (ne ES valstybių narių) valstybių, kurie sėkmingai gavo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, užsieniečiams, kurie tik planuoja atvykti į Lietuvą tikslu vykdyti verslą bei Lietuvos darbdaviams, ieškantiems aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų užsienyje.
Sugriežtinta leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarka investuotojams iš užsienio
Iki šiol įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos numatė, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje išduodamas užsieniečiui iš trečiosios šalies, kuris ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvoje. Pagal įstatymo pakeitimus vien ketinimo užsiimti teisėta veikla Lietuvoje nepakaks.
Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje įsteigtos uždarosios akcinės bendrovės su minimaliu įstatiniu kapitalu (10000 Lt) dalyvis negalės gauti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kurio redakcija įsigalioja nuo 2014 m. lapkričio 1 d., nustatyti ganėtinai aukšti reikalavimai užsienio investicijų dydžio, įmonės veiklos trukmės, įsteigtų darbo vietų bei nuosavo kapitalo atžvilgiu, kas neretai šokiruoja užsieniečius, ketinančius pradėti vykdyti verslą Lietuvoje.
Pagal įstatymo pakeitimus leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo Lietuvoje pagrindu bus išduodamas tik užsieniečiui, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 100 tūkstančių litų, iš kurių ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir užsienietis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Be to, yra nustatyti nauji reikalavimai užsieniečio gyvenamajam plotui Lietuvoje. Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. leidimas gyventi užsieniečiui iš trečiosios šalies galės būti išduotas arba pakeistas, jeigu jis Lietuvoje nuosavybės teise, nuomos ar panaudos pagrindais turės tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai. Anksčiau reikalavimai užsieniečio gyvenamosios vietos plotui nebuvo numatyti.
Užsieniečius iš trečiųjų valstybių šokiruoja tai, kad nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje bus nustatyti aukščiau šiame straipsnyje minėti kriterijai jų teisėtam veiklos vykdymui. Užsienietis, kuris neatitiks bent vienos aukščiau numatytos sąlygos (pavyzdžiui, jam priklausančioje įmonėje nebus įdarbinęs visam darbo laikui trijų Lietuvos piliečių), negalės pretenduoti į leidimą laikinai gyventi Lietuvoje teisėtos veiklos vykdymo pagrindu. Labai tikėtina, kad nauja tvarka apsunkins smulkių ir vidutinių užsienio investuotojų galimybes pradėti verslą Lietuvoje.
Supaprastinta ES mėlynosios kortelės išdavimo tvarka
ES mėlynoji kortelė (EU Blue Card) – tai leidimas teisėtai apsigyventi ir dirbti ES valstybės narės teritorijoje bei persikelti į kitą valstybę narę dirbti aukštos kvalifikacijos darbą. Ši kortelė leidžia užsieniečiams iš trečiųjų šalių dirbti bet kurioje ES valstybėje narėje, išskyrus Jungtinę Karalystę, Airiją ir Daniją. Mūsų šalyje daugiausiai aukštos kvalifikacijos specialistų dirba iš Baltarusijos, JAV, Ukrainos ir Rusijos Federacijos.
Nors Lietuvoje, kaip ir ES valstybėse, yra nuolat jaučiamas aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų trūkumas, darbdaviai neskubėjo naudotis tokių darbuotojų iš užsienio įdarbinimo schema dėl ganėtinai ilgos, nelanksčios ir sudėtingos imigracijos procedūros. 2013 metais Lietuvoje iš viso priimti tik 65 sprendimai dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Daugiausia šių specialistų darbuojasi inžinerijos, kompiuterinių technologijų ir pramonės srityse.
Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsigalios su iš trečių paprastinta leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo procedūra aukštos kvalifikacijos specialistams jų valstybių. Kvalifikuoto darbuotojo imigracijos procedūra anksčiau galėjo trukti 2-4 mėnesius, o nuo 2014 m. lapkričio 1 d. planuojama, kad aukštos profesinės kvalifikacijos specialisto įdarbinimo terminas susitrauks iki 2 savaičių, jeigu tokiam specialistui iš trečiosios šalies darbdavys įsipareigos mokėti ne mažesnį nei trigubą šalies vidutinio bruto atlyginimo darbo užmokestį (apie 7025 Lt per mėnesį). Įsigaliojus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimams darbdavys, norėdamas įdarbinti aukštos profesinės kvalifikacijos specialistą iš užsienio, neprivalės skelbti laisvos darbo vietos bei kreiptis į Lietuvos darbo biržą, kad ši patikrintų, ar iš tiesų Lietuvos darbo rinkoje trūksta reikiamos kvalifikacijos specialistų – sprendimą darbdavys galės priimti pats. Tačiau tuo atveju, jeigu darbdavys aukštos profesinės kvalifikacijos specialistui mokės ne mažesnį nei dvigubą šalies vidutinio bruto atlyginimo darbo užmokestį (apie 4685 Lt per mėnesį), darbdavys, kaip ir anksčiau, privalės skelbti laisvą darbo vietą bei kreiptis į Lietuvos darbo biržą, kad ši išduotų sprendimą, patvirtinantį, jog užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantis darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius.
Pagal įstatymo pakeitimus, užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, leidimas laikinai gyventi bus išduodamas ne 1 metams, bet 3 metams, o jeigu darbo sutartis sudaryta trumpesniam negu 3 metų laikotarpiui – darbo sutarties galiojimo laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams.
Darbuotojų iš trečiųjų šalių (ypač aukštos kvalifikacijos) įtaka Lietuvos ekonomikai yra teigiama: skaičiuojama, kad net mokant dvigubą vidutinį atlyginimą, kiekvienas pagal ES mėlynosios kortelės procedūrą atvykęs aukštos kvalifikacijos specialistas Lietuvos biudžetą kiekvieną mėnesį papildo mažiausiai 2600 Lt.