Per pastaruosius kelis dešimtmečius moterys pamažu prisiviliojo vyrus į buitį. Šiuolaikiniai laisvamaniai vyrai, kurie dabar moteris tiesiog papildo, reagavo į tai ir savo santykyje su dailiąją lytimi.
Šie vyrai, tokie pat stiprūs ir barnūs, kaip ir jų moterys, noriai prisiėmė atsakomybę imtis naujų pareigų. Dabar jiems atrodo seksualu padėti moteriai ruošti maistą ar išsivesti sekmadienio rytais vaikus, kad žmonos galėtų ilgiau pamiegoti. Jie tiesiog turi priešingos lyties savybių – moterys būtent ir prašė jų tokiais tapti.
Galima būtų galvoti, kad šie nauji santykiai moterims kelia ekstazę. Jos pagaliau turi vyrus, kurie nori kartu dirbti darže, dalintis vaikų auklėjimo rūpesčiais, remti jų svajones, ir priimti šeimą kaip pagrindinį jų abiejų gyvenimo aspektą. Jie nustatė vienodą koordinuoto komandinio darbo santykį, ir vyrai, regis, visiškai nepasiilgsta savo senojo poreikio rizikuoti galia dėl intymių santykių.
Ką gi, pagalvokite dar kartą. Penkiasdešimt procentų santuokų baigiasi skyrybomis, o moterys ir toliau lieka lytimi, kuri dažniausiai inicijuoja šias santuokinio gyvenimo pabaigą. Praeityje priežastys, dėl ko jos ryždavosi palikti vyrus, dažniausiai buvo susijusios su neištikimybe, nesirūpinimu ar prievarta.
Dabar moterys meta vyrus, kurie yra ištikimi, dėmesingi ir gerbiantys – būtent tokie, kokių dailioji lytis visada troško. Tai kodėl moterys, pagaliau pasiekusios savo svajonę, staiga jaučiasi tuo nepatenkintos? Kodėl jos palieka šiuos idealius vyrus? Dėl kokių priežasčių?
Panagrinėkime keletą tokių atvejų. Šeimas konsultuojanti Randi Gunther pasakoja, kad šie vyrai gerbiami visose savu gyvenimo sferose, jie rūpestingi, patikimi, nuoširdūs, mokantys mylėti, tačiau visus juos žmonos paliko dėl kitų vyrų. Šie kadaise mylėti vyrai uždirba pragyvenimui, myli savo vaikus, padeda susidoroti su namų ruoša, remia savo senstančius tėvus, palaiko mylimosios troškimus ir pomėgius. Jie mano, kad viską šeimyniniame gyvenime darė teisingai. Palikti tokie vyrai jaučiasi priblokšti, sutrikę ir labai įskaudinti. Kad ir kaip paradoksaliai tai atrodytų, bet jie labai primena tas beviltiškai paliktas moteris, kurių vyrai „tiesiog norėjo kažko naujo“.
Gali atrodyti, kad tokius vyrus metusios moterys – negailestingos ir egoistės. Tačiau dažnai taip tikrai nėra. Labai dažnai būna, kad jos vis dar myli savo sutuoktinius, tačiau jau kitaip. Jos pasakoja šeimos psichologams, kokie nuostabūs jų vyrai ir kaip jos juos gerbia. Tiesiog jos nebenori būti ištekėjusios už tokių vyrų.
Jei jau visiškai sąžiningai, jos išvis nebenori būti su kuo nors susisaisčiusios. Bent jau tradiciniais būdais, kuriuos kažkada pačios manė esant idealiais. Jos jaučia užuojautą savo buvusiems partneriams, tačiau jaučiasi išsivadavusios ir mėgaujasi naujai atrasta teise kurti naujus jausmus santykiuose. Kitaip tariant, jos nori gyventi savo gyvenimus ir mėgautis privilegijomis, kurias kažkada turėjo vyrai.
