- Kas kiek laiko reikėtų patikrinti vaikų regėjimą, ar būtina tai daryti kasmet?
- Suaugusiam sveikam žmogui iki 50 metų užtenka pasitikrinti akis kartą per dvejus metus. Pagal dabar galiojančią tvarką šeimos gydytojas ar pediatras, išrašydamas sveikatos pažymą moksleiviui, turi kasmet patikrinti ir jo regėjimą. Jeigu jis geras ir vaikas niekuo nesiskundžia, kasmet pas oftalmologą eiti nebūtina. Tačiau jeigu gydytojas nustato pablogėjusį regėjimą, būtina apsilankyti ir pas akių ligų specialistą.
Kartą per metus pasitikrinti akis rekomenduojama tiems vaikams, moksleiviams, studentams, kurie turėjo problemų su regėjimu anksčiau. Tik nelaukite rugpjūčio, kai prie mūsų kabinetų nusidriekia ilgiausios eilės, akimis ir geru regėjimu reikia rūpintis visus metus.
- Jeigu atžaloms gydytojas nustato pablogėjusį regėjimą, daugelis tėvų tuoj pat puola moralizuoti: ar nesakiau, kad per ilgai sėdi prie kompiuterio ir televizoriaus. Ar tikrai jie labiausiai kenkia akims?
- Kol kas nėra moksliškai pagrįstų įrodymų, kad nuo pernelyg ilgo sėdėjimo prie kompiuterio ar televizoriaus atsirastų rimtų akių ligų, įskaitant trumparegystę. Dėl to akys gali sausėti, pavargti, tokiu atveju diagnozuojamas kompiuterinio regėjimo sindromas. Labiau regėjimui kenkia tai, kad vaikai neišeina į lauką.
Tyrimai patvirtina, kad augančiam organizmui labai reikalinga dienos šviesa, todėl būtina kasdien po porą valandų praleisti lauke. Dar iki galo nėra aišku, kodėl tiems vaikams, kurie lauke būna dažniau, trumparegystė išsivysto rečiau. Yra kelios teorijos: galbūt tai susiję su tuo, kad jie dažniau žiūri į tolį, arba dėl to, kad lauke šviesa yra kitokia.
Manoma, kad veikiant šviesai išsiskiria tinklainės transmiteriai (dopaminas), kurie stabdo akies augimą. Pavyzdžiui, išsivysčiusiose Azijos šalyse, tokiose kaip Singapūras, Japonija, trumparegių yra kur kas daugiau, ypač moksleivių, kurie didžiąją dienos dalį praleidžia patalpose. Ši liga susijusi su mokymosi trukme – kuo ilgiau žmonės mokosi, tuo daugiau tarp jų yra trumparegių.
Trumparegystė dažniausiai atsiranda mokykliniame amžiuje, kai akis išauga per ilga. Šis regos sutrikimas, ypač didesnis (daugiau kaip 5–6 dioptrijų), yra paveldimas.
- Dažnai gydytojai profilaktiškai išrašo lašų akims drėkinti, juos kone kiekvienam siūlo įsigyti ir vaistininkai. Šie vaistai nepigiai kainuoja, neilgai galioja, todėl dažnai tenka išmesti nespėjus suvartoti. Ar jie tikrai reikalingi, ar neturi šalutinio poveikio?
- Jeigu akis peršti, jos sausėja, lašiukų reikia. Lašų sausoms akims drėkinti yra daug rūšių, geriausia prieš perkant pasikonsultuoti su gydytoju oftalmologu, jis patars, kurie labiausiai tiks jums. Ar lašai nepakenks? Jeigu naudosite vaistus be konservantų, tikrai ne. Tačiau jeigu metų metais kasdien lašinsite lašus su konservantais, jie gali pakenkti.
- Kaip išvengti sausų akių sindromo, kitų regėjimo sutrikimų?
- Sausų akių sindromas atsiranda, kai trūksta ašarų arba jos labai greitai išgaruoja. Taip gali nutikti, kai per retai mirksime. Yra viena paprasta vadinamoji dvidešimties taisyklė: skaitant knygą, dirbant kompiuteriu ar žiūrint televizorių kas dvidešimt minučių reikia daryti pertraukėlę, suskaičiuoti dvidešimt tolimų daiktų ir dvidešimt kartų lėtai sumirksėti, lyg norėtume miego. Akys tuo metu pailsi ir sudrėksta.
- Kaip žinoti, kada, nustačius trumparegystę, jau tikrai reikia nešioti akinius? Vaikai ne visuomet pasako, kad pradėjo blogiau matyti ir dėl to kyla problemų mokykloje.
- Ar būtina nešioti akinius, lemia trumparegystės dydis ir vaiko regėjimas be akinių. Jeigu trumparegystė didesnė, akiniai reikalingi nuolat. Jeigu mažesnė, juos galima užsidėti tik žiūrint į tolį.
Kiekvienas atvejis individualus, tačiau, mano nuomone, jei trumparegystė didesnė nei 0,5 dioptrijos, akinukų reikia, tik galbūt ne nuolatinai. Dažnai akinių nereikia tada, kai viena akis trumparegė, o kita ne, nes tada viena akis mato į tolį, o kita iš arti. Taip pat svarbu, žvairuoja vaikas ar ne. Jeigu akis žvairuoja į išorę, netgi labai silpnus akinius reikia nešioti nuolat.
Suaugusiam žmogui net ir nedidelė trumparegystė kelia problemų, pavyzdžiui, vairuojant tamsoje, todėl būtinai reikia akinių. Gydytojai turėtų išsiaiškinti konkrečią situaciją ir nustatyti, ar pacientas tikrai gali apsieiti be akinių. Kita vertus, esu turėjusi ligonių, kurie nemato net pirmosios regėjimo tikrinimo lentelės eilutės, bet sako, kad jiems viskas gerai. Svarbu, kad akiniai atitiktų trumparegystės dydį, nes su per silpnais ji didėja greičiau.
- Vaikai dažnai akinius pameta, sulaužo, subraižo, jie trukdo sportuojant, šokant. Nuo kokio amžiaus galima nešioti akinius pakeičiančius, patogesnius kontaktinius lęšius?
- Jau nuo dvejų metų akies ragena – akies dalis, ant kurios dedamas lęšis – yra pakankamai susiformavusi. Todėl mažiems vaikams tinka minkštieji kontaktiniai lęšiai, o kietieji – net kūdikiams. Ar galima nešioti lęšius, labiau lemia ne amžius, o vaiko gebėjimas juos tinkamai prižiūrėti, nes tėvai nesuspės jam iš paskos lakstyti.
Amerikiečiai daugeliui vaikų nuo aštuonerių metų skiria lęšius, aš irgi turiu keletą tokių pacientų, jie puikiai patys juos įsideda ir išsiima. Šiuolaikiniai kontaktiniai lęšiai turi nemažai privalumų: jie gerai praleidžia deguonį, specialios dangos apsaugo akis nuo sausumo.
Patys sveikiausi vienadieniai lęšiai, nes jų nereikia valyti cheminėmis medžiagomis, todėl tokius rekomenduočiau vaikams ir jaunesniems moksleiviams. Žinoma, vienadieniai lęšiai brangiau kainuoja. Tačiau net ir naudojant juos vargu ar įmanoma apsieiti be akinių, yra situacijų, kai lęšiai netinka. Juos reikia skubiai išsiimti, kai akys parausta, skauda arba atsiranda rūkas.
- Į kokius simptomus turėtų atkreipti dėmesį tėvai, net jei vaikai ir nesiskundžia pablogėjusiu regėjimu ar kitais jo sutrikimais?
- Svarbu stebėti, ar vaikas, pasukęs galvą, nežvairuoja, ar neraudonuoja akys, ar jam nesunku skaityti, ar neužmerkia kurios nors akies. Vienas iš pablogėjusio regėjimo požymių –
galvos skausmas po pamokų ar ilgiau paskaičius.
Be trumparegystės yra ir kitų regėjimo sutrikimų, būdingų vaikams, moksleiviams, dažniausi iš jų astigmatizmas ir toliaregystė. Tačiau šios ligos dažniau yra įgimtos ir iki mokyklos būna nustatytos. Įgimtas ir įgytas žvairumas paprastai nustatomas ir pagydomas dar ikimokykliniame amžiuje. Neretas sutrikimas – akių uždegimas.
- Ne tik suaugusieji, bet ir vaikai Lietuvoje dar neturi įpročio nuo pavasario iki rudens nešioti saulės akinius. Ar jie padeda apsaugoti akis nuo ligų?
- Ultravioletinių spindulių žalingas poveikis kaupiasi visą gyvenimą, todėl akis būtina saugoti nuo pat mažens. Neužmirškime, kad vaikų akys dar jautresnės nei suaugusiųjų. Saulės akinukus reikėtų nupirkti jau dvejų trejų metų mažyliui. Vaikus iki metukų iš viso reikėtų saugoti nuo saulės, uždėti kepurę, metančią šešėlį ant veido, ypač vykstant į Pietų šalis, kalnus.
Renkantis akinius reikėtų žinoti, ar jie turi nuo UV spindulių saugančią dangą. Kitokių į Lietuvą įvežti neleidžiama, tad jei akinius perkate optikos parduotuvėje, netgi prekybos centre, jie turėtų būti saugūs. Kaina nėra svarbiausias kokybės kriterijus.
Svarbiausia, kad jie nekreivintų vaizdo ir pan. Saulės akiniai turėtų uždengti kuo didesnę dalį akių zonos. Jeigu nesaugosime akių nuo UV spindulių, gresia ūmūs fotokeratitai (šviesos sukelti ragenos uždegimai). Lėtinis UV spindulių poveikis blogina regėjimą ir sukelia sunkias akių ligas: manoma, kad su juo susijusi amžinė geltonosios dėmės degeneracija ir katarakta.
Taip pat reikėtų valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių, kuriuose yra antioksidantų. Labai svarbu nerūkyti, nes šis žalingas įprotis, kaip ir UV spinduliai, yra vienas svarbiausių amžinės geltonosios dėmės degeneracijos, nuo kurios senatvėje rizikuojama apakti, rizikos faktorių.
