Žurnalistai socialiniuose tinkluose teigia, kad sunkvežimiuose su humanitarinės pagalbos siunta nepastebėjo nieko nelegalaus ar pavojingo, tačiau neslėpė nuostabos, kai ne vienas jų pasirodė esantis pustuštis.
Leidinio „The Financial Times“ žunalistė Courtney Weaver savo „Twitter“ paskyroje publikavo nuotrauką iš sunkvežimio – ten matosi vos keliolika maišų krovinio. Pasak jos, daugelis (sunkvežimių) tušti kaip ir nufotografuotasis.
Vairuotojai aiškina, kad vilkikai pustuščiai, nes jei kuri iš mašinų sugestų, krovinį būtų galima perkelti į kitą.
BBC žurnalistas Jurijus Maloverjanas teigia, kad apžiūrai buvo atidaromi visi sunkvežimiai, kuriuos tik norėjo apžiūrėti.
Tikrina pasieniečiai
Ukraina pranešė, kad jos muitininkai ir pasieniečiai penktadienį pradėjo tikrinti Rusijos humanitarinės pagalbos koloną, sustojusią netoli Ukrainos sienos, ir šis pranešimas rodo, kad abi šalys imasi žingsnių didėjančiai įtampai dėl pagalbos krovinio mažinti.
Ukrainos pasieniečių atstovas Serhijus Astachovas sakė, kad krovinys bus patikrintas dalyvaujant Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) atstovams.
41 ukrainiečių pasienietis ir 18 muitininkų penktadienį ryte pradėjo tikrinti Rusijos pagalbą prie Donecko sienos perėjos, sakoma gynybos pareigūnų Kijeve pareiškime.
Rusijos naujienų agentūros pranešė, kad Rusija yra pasirengusi pateikti visus būtinus dokumentus ir perduoti krovinį Raudonajam Kryžiui.
Maždaug 200 baltu brezentu dengtų rusų sunkvežimių nuo ketvirtadienio stovi netoli Kamensko, maždaug 28 km nuo sienos.
Pranešė apie sieno kirtimą
Kol pasaulis stebi, kur yra Rusijos „humanitarinės pagalbos“ vilkstinė, rusų karinė technika kirto Ukrainos sieną, „Twitter“ paskelbė „The Guardian“ žurnalistas. Tiesa, informacijos nepatvirtino nei Rusija, nei Ukraina.
„The New Times“ specialus korespondentas praneša, kad šarvuočių kolonoje yra ir keliasdešimt BMP - pėstininkų kovos mašinos, sunkvežimiai, artilerija.
Rusijos ir Ukrainos pasienyje esantys britų "The Guardian" ir "The Telegraph" korespondentai teigia, kad į Ukrainą įvažiavo daugiau kaip 20-ties rusiškų šarvuočių kolona. Maskvos humanitarinis konvojus pasiekė valstybinę sieną ir laukia leidimo įvažiuoti į Ukrainą, skelbia BBC.
Žurnalistų teigimu, į Ukrainos teritoriją įvažiavusiuose šarvuočiuose buvo karių. Rusijos vyriausybė iki šiol neigia materialiai remianti Donecko ir Luhansko separatistus ar siunčianti savo kovotojus į Ukrainą.
Ketvirtadienį sieną pasiekęs Rusijos humanitarinis konvojus šiuo metu bazuojasi tuščiame lauke ir laukia leidimo įvažiuoti į Ukrainą. Kijevo vyriausybė įspėjo, kad sunkvežimių kolona bus stabdoma "visais įmanomais būdais", jei į šalies teritoriją įriedės be leidimo.
Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus (TRKK) atstovė Anastasija Isiuk teigė, kad sutarimo dėl sienos kirtimo procedūros tarp Maskvos ir Kijevo vis dar nėra. JAV valstybės departamento pareigūnai Rusiją įspėjo nebandyti įvažiuoti į Ukrainos teritoriją be oficialaus Kijevo leidimo.
L. Linkevičius: į Ukrainą iš Rusijos naktį įvažiavo 70 karinių mašinų
Į neeilinį Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų tarybos posėdį Briuselyje atvykęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė turintis informacijos apie į Ukrainą iš Rusijos teritorijos įvažiavusią karinės technikos koloną, skelbia "Reuters".
"Esame labai susirūpinę Ukrainoje besivystančia situacija, nes, viena vertus, labai daug kalbama apie vadinamąjį humanitarinį konvojų, o tuo pačiu metu matome, kad eskalacija tęsiasi, ir turime pranešimų, jog naktį sieną dar kartą kirto 70 karinių mašinų", - korespondentams teigė į posėdį atvykęs ministras.
Penktadienio rytą Rusijos ir Ukrainos pasienyje esantys britų "The Guardian" ir "The Telegraph" korespondentai pranešė, kad į Ukrainą įvažiavo daugiau kaip 20-ties rusiškų šarvuočių kolona.
ES ministrai įspėja Rusiją
Europos Sąjungos (ES) ministrai penktadienį išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie Rusijos įsiveržimą į Rytų Ukrainą ir pagrasino stipriu atsaku, jei Maskva nepakeis kurso.
„Mane labai neramina pranešimai, kad Rusijos karinės transporto priemonės paryčiais galėjo kirsti sieną“, – sakė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas, atvykęs į derybas Briuselyje, kurių pagrindinis tikslas buvo aptarti krizę Irake.
„Jei Rytų Ukrainoje yra kokių nors rusų kariškių ar (karinių) transporto priemonių, juos reikia nedelsiant atitraukti arba pasekmės gali būti labai rimtos“, – sakė jis.
Penktadienį Ukrainos pareigūnai patvirtino britų žiniasklaidos pranešimus, kad nedidelė grupė Rusijos šarvuočių netoli tos vietos, kur stovi rusų sunkvežimių su pagalbos kroviniais kolona, kirto sieną ir įvažiavo į Ukrainą.
„Mes labai susirūpinę dėl Rusijos pastarųjų mėnesių elgesio, bet, taip pat, ir dėl (jos) pastarųjų valandų (elgesio)“, – savo ruožtu sakė Danijos užsienio reikalų ministras Martinas Lidegaardas.
„Mes manome, jog Rusijos valdžia turėtų žinoti, kad ir Europos Sąjungoje, ir JAV mes turime labai stiprų įsipareigojimą atsakyti į bet kokią naują agresiją iš Rusijos“, – pridūrė jis.
Minimas įsiveržimas yra „šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas“, nurodė Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas, kuris pridūrė, kad situacija Rytų Ukrainoje „yra katastrofiška“.
Promaskvietiškų separatistų „gangsterizmas“ siaučia, pabrėžė C.Bildtas.
Tuo tarpu Vokietija atsargiai vertino minimus pranešimus ir jos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris kalbėjo tik apie „sunkumus“ pastarosiomis valandomis.
F.-W.Steinmeieris pabrėžė, jog sveikina naujienas, kad Rusija leis atlikti sunkvežimių su pagalbos kroviniais inspekciją.
Teigia, kad blokuos kelią
Ukrainos karinių ir politinių studijų centro vadovo Dmytro Tymčiuko duomenimis, šalies kariškiai blokuoja "M-04" greitkelį į Luhanską, todėl be leidimo įvažiavęs Rusijos humanitarinės pagalbos konvojus miesto nepasieks, skelbia "Ukrinform".
"Antiteroristinės operacijos pajėgų vykdoma ugnies kontrolė "M-04" greitkelio sekcijoje netoli Luhansko užkerta kelią "humanitarinės pagalbos" pristatymui, jei Rusijos Federacija bandys tą padaryti neteisėtai, pasinaudodama kovotojų užimta teritorija (...) ir ignoruodama Raudonojo Kryžiaus, Ukrainos ir tarptautinės bendruomenės reikalavimus", - savo socialinio tinklo "Facebook" paskyroje rašė D. Tymčiukas.
Analitiko teigimu, Donbaso separatistai vis daugiau savo pajėgų atitraukia prie Rusijos.
"Stiprindami gynybines pozicijas Snižnėje, Stachanove ir Alchevske, separatistai pradėjo įrangos ir kovotojų atitraukimą arčiau Rusijos sienos (...). Akivaizdu, kad čia bus suformuotas paskutinis separatistų "pylimas" su prieiga prie Rusijos, iš kur bus galima gauti pagalbos ir atsitraukti", - teigė D. Tymčiukas.
Prasideda Donecko ir Luhansko išlaisvinimo operacija
Ukrainos pajėgos pradeda separatistų tvirtivių – Donecko ir Luhansko – išlaisvinimo operaciją, praneša agentūra UNIAN.
Apie operacijos pradžią pranešė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas Andrejus Lysenka.
„Pasiruošta šių miestų išlaisvinimui. Tai užtruks ne dieną ir ne ne dvi“, - sakė A. Lysenka.
Panašu, kad Ukrainos pajėgos nusiteikusios išguiti teroristus iš dviejų svarbiausių jiems miestų. „Buvo paruošti apsupties planai ir planai sutrikdyti ginkluotės ir smogikų tiekimą (į Donecką ir Luhanską – DELFI). Operacija prasidėjo“, - nedaugžodžiavo A. Lysenka.
Rusija telkia šarvuočius prie Ukrainos sienos
Maskvos pasiųstam humanitariniam konvojui laukiant leidimo įvažiuoti į Ukrainą, Rusija penktadienį netoli Ukrainos sienos ėmė telkti šarvuočius, skelbia "Reuters".
Rusijos ir Ukrainos pasienyje esantys "Reuters" korespondentai teigia, kad sunkvežimių kolona iš Maskvos penktadienio rytą vis dar buvo Kamensko-Šachtinsko rajone, už 20 kilometrų nuo sienos. Netoli konvojaus taip pat pastebėtos "kelios dešimtys" šarvuočių.
Kijevo ir NATO šalių pareigūnai nuogąstauja, kad Rusija gali ruoštis įsiveržimui į Ukrainą, nes vakarinėse Rusijos srityse sutelktų karių skaičius neseniai vėl pasiekė 40 tūkst. Maskva neigia planuojanti karinę operaciją užsienio šalyje, o karių dislokaciją netoli savo sienų aiškina vykdomomis karinėmis pratybomis.
Išvadavo 25 karius
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka penktadienį ryte pranešė, kad išlaisvinti 25 ukrainiečių kariai, kuriuos nelaisvėje Donecko regione laikė prorusiški separatistai.
„Šiandien mums pavyko išlaisvinti 25 mūsų karius, kurie buvo Donecko regione. Jau rugpjūčio 15-ąją 25-ios šeimos galės pamatyti ir apkabinti savo artimuosius. Šlovė Ukrainai!“, - parašė prezidentas savo oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.
Separatistų vienašališkai paskelbtos vadinamosios Donecko liaudies respublikos vadovybės narys Andrejus Purginas kiek anksčiau pranešė, kad ketvirtadienį 26 ukrainiečių kariai buvo iškeisti į vyriausybinių pajėgų sulaikytus 26 separatistus.
Žuvo 11 civilių gyventojų
Dėl artilerijos ugnies apsiaustame Rytų Ukrainos separatistų bastione Donecke per pastarąsias 24 valandas žuvo 11 civilių gyventojų, o dar aštuoni buvo sužeisti, penktadienį pranešė vietos pareigūnai.
Kovos praėjusią naktį vyko centriniuose ir vakariniuose šio sukilėlių kontroliuojamo pramonės centro rajonuose, sakoma miesto tarybos pareiškime.
Ukrainos pajėgoms vis labiau spaudžiant separatistų kovotojus, ketvirtadienį miesto centras buvo intensyviai apšaudomas iš minosvaidžių.
Apie naujas aukas paskelbta po to, kai vietos pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad per 72 valandas žuvo 74 gyventojai.
Tuo tarpu vyriausybinės pajėgos toliau tęsė įnirtingą puolimą visame regione ir atsiėmė tris mažus miestelius, sakoma kariškių pareiškime.
Susirėmimai taip pat vyko sunkioje padėtyje atsidūrusio sukilėlių bastiono Luhansko pakraštyje, nurodė kariškiai.
Per maždaug keturis kovų mėnesius jau žuvo daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, o dar maždaug 285 tūkst. buvo priversti palikti savo namus.
"Politinis projektas"
Estijos ambasadoriaus Ukrainoje Sulevo Kannike nuomone, pasiųsdama humanitarinės pagalbos siuntą Ukrainai, Maskva siekia politinių, o ne humanitarinių tikslų, skelbia Estijos nacionalinis transliuotojas "Eesti Rahvusringhaaling".
S. Kannike teigimu, konvojaus paskirtis pastarąsias kelias dienas darėsi vis labiau aiški ir taps dar aiškesnė penktadienį.
"Visų pirma, sunkvežimių kolona yra pernelyg arti Ukrainos sienos. Antra, Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) į Kijevą pasiuntė savo specialųjį pasiuntinį Laurentą Corbazą derėtis dėl humanitarinės siuntos likimo", - aiškino ambasadorius, pridūręs, kad TRKK tikrai neprisiims atsakomybės, jei kolona pajudės į Ukrainos separatistų kontroliuojamą teritoriją.
S. Kannike tikino neabejojantis slaptais Maskvos ketinimais pasiunčiant šį konvojų.
"Neabejotinai tai politinis projektas, ne humanitarinė pagalba. Ar egzistuoja karinis aspektas, dar anksti pasakyti. Pasikartosiu, jei Raudonasis Kryžius pasiryš imtis situacijos kontrolės - viskas švaru", - kalbėjo diplomatas.
Kijeve reziduojantis Estijos pasiuntinys teigė, kad, nepaisant neseniai įvykusios trečiosios mobilizacijos bangos, Ukrainos visuomenė tikisi greitos karinių veiksmų pabaigos ir laukia namo sugrįžtančių sūnų bei tėvų.