Visaginiečiai tikisi pasivyti renovacijos traukinį
Visagine naujas renovacijos modelis jau davė pirmuosius teigiamus vaisius. Čia pradėti rengti investicijų planai, atsirado keli daugiabučiai namai, kurių gyventojai išreiškė norą renovuoti savo namą ir jau ruošiasi pradėti darbus, tik liko gauti kreditą iš finansinių įstaigų.
Vis dėlto, palyginti su kitais miestais, Visagine renovacijos darbai juda lėtai, o su gyventojais rasti bendrą kalbą yra sunku. Anot renovacijos projektus Visagine administruojančios įmonės UAB „Visagino būstas“ atstovų, susitikimai su gyventojais yra rengiami, bet pastaruosius labai sunku sudominti.
„Situaciją blogina nekilnojamo turto kainos. Visagine nusipirkti butą kainuoja beveik tiek pat, kiek atlikti renovaciją, todėl žmonių pasipriešinimą labiausiai kelia kainos“, – situaciją apibūdina Visagino savivaldybės administracijos Vietinio ūkio valdymo ir statybos skyriaus specialistas Mantas Jatulionis.
Anot jo, Visagine kažkiek daugiau prieš renovaciją pasisako vyresnio amžiaus žmonės bei kitataučiai.
Tačiau jis sutinka, kad komunikacija su gyventojais – renovacijos sėkmės garantas. „Kuo daugiau kalbame su gyventojais, informuojame juos apie renovacijos naudą, nors ir lėtai, procesas juda į priekį“, – sako M. Jatulionis.
Komunikacija dar svarbi ir todėl, kad renovacijos procesą supa labai daug mitų. „Spaudoje galima rasti įvairios informacijos apie renovaciją. Dažnai cirkuliuoja įvairūs straipsniai apie renovacijos neigiamą pusę rusų kalba, kuriais gyventojai tiki labiau nei realiais faktais“, – pasakoja M. Jatulionis.
Jam pritaria ir Visagino savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Šlaustas. „Labiausiai paplitusi tendencija Visagine – vadinamieji renovacijos „specialistai“, kurie skleidžia informaciją apie neigiamas renovacijos pasekmes. Dauguma vyresnio amžiaus gyventojų skaito tuos straipsnius, šventai tiki ir yra nusiteikę prieš renovaciją“, – teigia V. Šlaustas.
Anot jo, su gyventojais nuolat kalbamasi, tačiau yra aktyvių vietos nuomonės formuotojų, kurie pasisako išimtinai neigiamai ir dauguma vyresnio amžiaus žmonių jais tiki. Jauni žmonės į tai reaguoja visai kitaip.
Paklaustas apie renovacijos Visagine planus, M. Jatulionis teigia, kad šiuo metu yra parengti ir suderinti 22 investicijų planai, iš jų 3 namai yra pritarę renovacijai. Taip pat dar 35 investicijų planai yra rengiami. Anot jo, vasaros metu labai sunku susirinkimuose surinkti reikiamą žmonių kiekį, todėl rugpjūčio pabaigoje tikisi padaryti balsavimą raštu ir duoti mėnesį laiko žmonėms apsispręsti. Rugsėjo pabaigoje, kai baigsis apklausa, turėtų matytis tikslesni rezultatai.
„Manau, renovavus bent trečdalį namų (iš minėtų 22 – aut. past.) būtų pasiektas labai neblogas rezultatas“, –teigia M. Jatulionis.
Renovacija nukelta, bet vilties nepraranda
Klaipėda – vienas Lietuvos didmiesčių, daugelyje sričių dažniausiai rodantis pavyzdį mažesniems miestams. Tačiau dėl renovacijos reikia paplušėti ir klaipėdiečiams. Čia senos statybos daugiabučių namų, statytų iki 1993 metų, yra 965. Iš jų 50 jau renovuota, 25 namuose darbai yra prasidėję. Pagal senąjį modelį renovacijai šiuo metu rengiami 105 namai, pagal naująjį modelį – 28.
Ir nors visose savivaldybėse daugiabučių namų renovacijos sąlygos bei instrumentai yra vienodi, tačiau nuveiktų darbų skirtumas – didžiulis. Dalis savivaldybių sėkmingai dalyvauja antrame renovacijos etape, daliai – dar reikia pasitempti.
Anot Klaipėdos savivaldybės atstovų, vienas tokią proceso eigą Klaipėdoje lemiančių veiksnių – bankų reikalavimas, kuris yra griežtesnis už bendrąjį kriterijų. Norint pradėti renovacijos projektą jam turi pritarti 50 proc. + 1 butų savininkas. Tuo metu tam, kad finansų įstaiga suteiktų kreditą, pritariančiųjų kai kuriais atvejais prašoma ne mažiau kaip 60 proc. Taip pat tik ne daugiau kaip 10 proc. iš jų gali būti įsiskolinę už komunalinius patarnavimus. Tad, anot jų, trumpuoju laikotarpiu Klaipėdoje tikėtis didžiulio renovacijos proveržio būtų sudėtinga.
Vis dėlto teigiamos tendencijos pastebimos, o praktinis savivaldybių dalyvavimas renovacijoje – svarbus ir reikalingas bendruomenės bei vietos valdžios saitas, padedantis iškelti aktualiausias proceso problemas ir siekti greičiau jas išspręsti, atkreipiant ir atsakingų institucijų dėmesį.
„Renovacijos tema akivaizdžiai tampa vis populiaresnė. Sėkmės istorijos – bene geriausia paskata bet kurioje srityje, tad naujos statybos arba jau renovuotų daugiabučių gyventojų pasakojimai apie žymiai mažesnes šildymo sąskaitas ir kitus moderniųjų sprendimų teikiamus pranašumus žadina augantį susidomėjimą renovacija. Todėl tikimės, kad procesas vis labiau įsibėgės“, – pasakoja Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Klaipėda – vienas iš nedaugelio Lietuvos miestų, kur renovacija aktyviau vyksta gyventojų iniciatyva. Šį fenomeną vietos žmonės aiškina stipriomis bendruomenėmis.
„Būtinasis gyventojų daugumos kriterijus renovacijai pradėti reikalauja didelio jų sutelktumo, ūkiško požiūrio į asmeninį turtą ir jo bendrąjį naudojimą, antraip tolesni žingsniai nėra įmanomi. Patirtis rodo, kad gyventojai gana aktyviai domisi renovacijos tema, tačiau faktiškai renovacijos projektai sėkmingesni tuose namuose, kurių bendruomenės ne tik domisi aktualijomis, bet ir palaiko glaudžius kaimyniškus santykius, vieningai plėtoja bendrus interesus“, – renovacijos situaciją apibūdina Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėja Violeta Gembutienė.
Anos V. Gembutienės, labiausiai paspartinti renovacijos procesus galėtų tik pačių gyventojų aktyvumas, domėjimasis situacija – juk kuo anksčiau ryžtamasi renovacijai, tuo greičiau patiriami jos pranašumai.
Vis dėlto nors pastolių prie renovuotų daugiabučių namų Klaipėdoje šiuo metu yra dar nedaug, tikimasi, kad aktyvesni darbai prasidės rudenį.
„Planuojame tęsti modernizavimo programos antrąjį etapą – gyventojų pageidavimu renovuoti šešis daugiabučius. Investiciniai projektai parengti, tad laukia kitos privalomos procedūros. Sieksime paskatinti ir kitų daugiabučių gyventojų bendruomenių apsisprendimą atlikti renovaciją“, – teigia Klaipėdos meras V. Grubliauskas.
Savivaldybių, kuriose iki masiško renovacijos starto linijos trūksta dar vieno žingsnio, Lietuvoje yra daugiau. Kazlų Rudos savivaldybėje šiuo metu nėra nei vieno renovuoto ar renovuojamo daugiabučio, o Zarasuose ir Vilniaus raj. savivaldybėse renovacija juda vėžlio žingsniu.
