- Negalima sakyti, kad "Siela" tylėjo nuo pat 1997 metų, kai pasirodė vienas brandžiausių grupės albumų „Tremtyje“. Buvo visko – ir senų įrašų perleidimų, ir virtualus albumas "Eldorado“, tačiau tik dabar, po aštuonerių metų pertraukos "Siela" pradžiugins savo gerbėjus nauju albumu. Kada jo laukti ir ko tikėtis? Juk per penkiolika savo gyvavimo metų "Siela" ne kartą stebino savo skambesio pakeitimu, ar net kontraversišku, visai kitokio muzikinio pobūdžio grupės lyderio soliniu projektu "Ne Romeo".

- Naujo albumo laukti liko tikrai nebe daug, bet nuo tikslesnių datų paskelbimo susilaikysiu. Svarbiausias dalykas yra tai, jog darbas vyksta mano nedidelėje studijoje, kur aš pats ir kūrėjas, ir atlikėjas, ir garso režisierius. Dirbu savęs neskubindamas ir nenusibrėžęs sau jokių terminų. Daugiau nei metus mokiausi garso režisūros – tam, kad galėčiau įgyvendinti savo svajones, taip, kaip noriu aš pats.

Procesas vyksta rašymo ir trynimo principu, nes kas dieną vis kažko išmokstu ir tai, ką padariau anksčiau, jau manęs nebetenkina. Bet galiu užtikrinti, jog tai nebus iki begalybės... Turiu pakankamai patirties ir sveiko proto, jog suvokčiau, kad pačiam idealiai niekada neskambės. Jeigu šiandien ir skamba - tai rytoj jau nebe, ir turi pasakyti: "Stop. Šis variantas yra galutinis ir nekeičiamas“ - nors ir turi galimybę jį pakeisti, bet turi turėti valios ir daugiau nebekišti pirštų prie dainos, kurią jau buvai pabaigęs. Žinau daug kūrėjų, besidarbuojančių savo studijose metų metus ir nevaisingai gimdančius albumą.

"Sielos" naujo albumo kelias prasidėjo nuo dainos „The Crow“ prieš kelerius metus, o visos kitos dainos buvo sukurtos praėjusią vasarą ir šią žiemą. Apie albumo skambesį kol kas negaliu pasakyti nieko, nes albumą reikia klausyti o ne kalbėti apie jį. Pasakysiu tik tiek, kad didelių poslinkių nuo "Sielos" šaknų nebus, eksperimentų taip pat nebus, o kas bus, jau greitai išgirsime festivalyje „Kunigunda Lunaria“, kuriame pristatysime kelių naujų dainų koncertinius variantus.

Beje, kalbant apie aštuonerių metų pertrauką - noriu papasakoti apie "Sielos" albumus, kurie buvo įrašinėjami, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių neišvydo dienos šviesos. 1998 metais įrašinėta plokštelė nuskendo kaip „Titanikas“ su visomis dainomis kažkur studijoje ir mes, bebyranti grupė, neradome jėgų jį pabaigti.

Taip pat "Sielos" dešimtmečio koncertas, įrašytas "Tornado“ klube pasitelkus dideles Lietuvos garso studijų pajėgas, guli užkonservuotas "MA“ studijoje - nėra lėšų jį "suvesti“ ir pabaigti. Toje pačioje studijoje guli ir "Sielos" tryliktojo gimtadienio proga kartu su Hokšila įrašytas akustinis albumas. Yra taip, kaip yra. Tai, kam lemta išvysti dienos šviesą, anksčiau ar vėliau ją išvys o kam nelemta pasirodyti - to ir nepamatysime. Aš nemėgstu nepabaigtų darbų, jei aš ir nepabaigsiu kažko, tai atsiras žmonių, kurie tai kada nors padarys. O jei ne, tai tada neverta apie tai nė kalbėt.

- Kaip buvo kuriamas naujasis albumas? Žinia, kurdamas "Tremtyje“ dainas buvo stipriai įtakotas Minčios girios glūdumoje paskendusio vienkiemio atmosferos, ten rasto tremtinio dienoraščio. O kas dabar diktavo mintis naujoms dainoms – gyvenimo ypatumai laikinoje sostinėje, laukinis seksas, absentas ar darbo praktika vienoje keisčiausių Lietuvos radijo stočių "Pūkas“?

- Norėčiau kurti dainas veikiamas absento, nes tai mano mėgstamiausias gėrimas. Tik abejoju, ar kas nors tų dainų klausytųsi. Kaip jau minėjau, albumą kūriau vasarą savo vasarnamyje už Utenos, ten buvau persikėlęs su savo studija porai mėnesių, bet kažko ypatingo, išskyrus mano paties vidinį pasaulį bei rugpjūčio žvaigždžių lietų, ten nebuvo. Jau dabar regiu albumo temų įvairiapusiškumą ir niekur nuo to negaliu dingti, nes matau kaip susideda visos ilgos "Sielos" kelionės laikmečio mozaika. Bus dainų, skirtų meniškų kultinių sielų, tokių kaip Brandono Lee ar Salvadoro Dali, kai kuriems jų kūrybos epizodams. Bus kelios dainos, kurioms žodžius parašė Vokietijoje gyvenantis mūsų draugas Alexas Khine‘as. Tai dainos, sklindančios iš besiformuojančios asmenybės šalto vienišo kapo. Tuos žodžius jis man davė dar 1997 metais Vokietijoje, "Sielos" koncertinio turo metu. Vėliau jie buvo dingę ir praėjusią vasarą stebuklingai vėl atsirado. Kai juos atvežė man į vasarnamį, supratau, jog nieko nebūna šiaip sau, ir ėmiausi darbo prie žodžių, kurti jiems muziką. Tai tik vienas mažas epizodas iš naujo albumo kūrimo momentų.

Muzikinė albumo dalis kuriama ne vien mano paties. Prie aranžuočių kūrimo prisideda gitarines partijas įgrojęs gitaristas Jonas, bosu grojantis Andrius bei „Kamerakustikos“ projekte dalyvavęs pianistas, maestro Rolandas Babraitis. Nesakau, kad tai bus geriausias visų laikų "Sielos" albumas - tai bus paprasčiausiai albumas, kuris kažkam labai patiks ir kažkam labai nepatiks. Turbūt kaip ir visada.

- Vienas albumo kūrinių – „The Crow“, jį, beje, publikai grojai jau ir 2002 metais, pirmajame „Kunigunda Lunaria“ festivalyje. Tiesa, tuomet jis buvo pavadintas "Brandon Lee“. Atsimenu, ruošdamasis šiam pasirodymui užkulisiuose net buvai pasidėjęs šio gotikinėje scenoje kultinio filmo ("The Crow“) plakatą. Gal gali papasakoti šios dainos sukūrimo istoriją? Kas tave taip sudomino – pats filmas, ar pagrindinį herojų vaidinusio aktoriaus Brandon Lee tragiška mirtis? Beje, kiek kartų žiūrėjai šį filmą? Gal tai tapo savotišku ritualu – kiekviena vakarą prieš miegą pasižiūrėti bent 15 minučių ištrauką?

- Tai, ką grojame koncertuose ir kaip pavadiname dainą koncerto metu, neturi jokios reikšmės pačiai dainai. Kol albumas neišleistas, viskas gali keistis daug sykių. Taip jau yra. Koncertuojant Vokietijoje ir bendraujant su žmonėmis, pastebėjau, kuo domimasi ten ir ko net nepastebime mes čia. Gotikiniame pasaulyje yra savos kultinės asmenybės. Tokia figūra tapęs aktorius Brandonas Lee filme The Crow sukūrė savo paskutinį vaidmenį, kuris visiems klajojantiems tamsoje ir ieškantiems teisybės, tapo tarsi žvaigždė juodame danguje. Labai susižavėjau Brandono Lee herojumi filme "The Crow“, bet nesikraustau dėl to iš proto. Filmą mačiau gal 2-3 kartus. Man to tikrai pakanka, kad papasakočiau savo jausmą, kuriuo ir noriu pasidalinti su klausytojais. Noriu nešti tą fakelą toliau ir perduoti jį kitiems.

Mano namuose kabantis didžiulis plakatas ir yra tik gražus plakatas bei prisiminimas iš Frankfurto. "The Crow“ yra viena pirmųjų ir vienintelė naujo albumo dainų, įrašyta prodiuserio Daliaus Pletniovo studijoje – nuo šio kūrinio būtent ir prasidėjo naujo albumo era. Pati daina buvo labai gerai įvertinta daugelyje Europos šalių, Lenkijoje ji išleista geriausių Rytų Europos grupių rinkinyje "Dark east“, dabar šią dainą į rinkinį turėtų įtraukti ir Švedijos leidybinė firma "Music& Art“, todėl nekilo abejonių, jog šiai dainai reikia ir vaizdinio apvalkalo. Rudenį kartu su režisieriumi ir operatoriumi Vitaliu Kiseliumi nufilmavome vaizdo klipą, kuris bus įtrauktas į naujo albumo kompaktinį diską. Filmavimas vyko Kaune, VI–ąjame forte, žiemą Portugalijos laboratorijose buvo išryškintos kino juostos bei atliktas skaitmeninis pervedimas. Dabar vyksta montažas ir labai gali būti, kad "The Crow“ vaizdo klipas bus pristatytas festivalyje "Kunigunda Lunaria“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją