Aromatų ir prieskonių įvairovė

Meksikietiška virtuvė pasižymi spalvingumu, aromatų ir prieskonių įvairove. Tai persipynusių vietinių tautų (majų ir actekų) maisto gamybos būdų paveldas, paįvairintas ispanų bei prancūzų virtuvių ypatumais.

Skirtingi užkariautojai į vietinę virtuvę įnešė skirtingų bruožų. Ryžiai, citrusiniai vaisiai, kalendra, arbūzai, vanilė, česnakas ir kviečiai įvežti į šalį ispanų konkistadorų valdymo laikais. Jie į šalį atplukdė kiaulių, karvių, avių, ožkų ir vištų. Visa tai vietinių indėnų buvo įvertinta ir greitai tapo neatskiriama mitybos dalimi.

Svarbiausi kukurūzai

Nors šalies šiauriniuose regionuose auginami kviečiai, kukurūzai ir pupelės nuo seniausių laikų buvo svarbiausi meksikiečių maisto produktai. Kukurūzai valgomi virti, tačiau dažniausiai iš jų gaminama tešla, vadinama masa. Iš jos ruošiami įvairūs produktai – tortilijos, tamalė ir panašiai.

Tortilija (tortilla) - blynas, naudojamas įvairiems patiekalams. Pavadinimas kilo nuo ispaniško žodžio torta, reiškiančio „apvalus blynas“. Jų receptui jau maždaug 12 tūkt. metų. Pirmieji jas pradėjo kepti majai, iš šių perėmė actekai, po to – Meksiką užkariavę ispanai, o vėliau tortilijos paplito po pasaulį.

Tamalė – kukurūzų miltų tešlos gabaliukai, naudojami savotiškam meksikietiškos lazanijos atitikmeniui gaminti.

Indėlis į pasaulio virtuvę

Daugelis meksikietiškos virtuvės patiekalų neapsieina be čili pipirų, paprikos, česnakų, svogūnų, taip pat dažnai naudojamas cinamonas, kmynai, raudonėlis, kalendra, vaistinė kirmžolė, kakava.
Vietiniai meksikiečiai iki europiečių atvykimo naudojo daug įvairių vaisių ir daržovių, Vėliau jie paplito po pasaulį ir dabar yra neatsiejama daugelio virtuvių dalis.

Prie tokių galima priskirti pomidorus, kukurūzus, paprikas, avokadus, pupeles, vanilę, papajas, ananasus, moliūgus, batatus, dumplūnes, guavas. Taip pat meksikiečiams galime dėkoti už žemės riešutus. Iš šios šalies kilęs ir kakavos gėrimas, šokoladas. Iš čia po pasaulį paplito kalakutai.

Regioniniai skirtumai

Meksikoje tarp šalių esama tam tikrų maisto ruošimo skirtumų. Šalies šiaurėje, kur plyti ganyklos, daugiausia ruošiami mėsos patiekalai, pavyzdžiui, aračeros pjausnys. Jukatano virtuvė pasižymi saldumu, ten naudojama daug avokadų ir kitų vaisių, medaus. Pietryčių Meksikoje ruošiami aštrūs patiekalai, gausiai naudojama vištiena.

Meksikos įlankos ir Ramiojo vandenyno pakrantėse – žuvies, jūros produktų. Oašakoje populiarios tamalės, įvairūs kiti kukurūzų miltų gaminiai. O štai Meksikos kaimuose galima paragauti įvairių egzotiškų patiekalų, kurie ruošiami iš iguanos, barškuolės, koatos, žiogų, skruzdžių ir kitų vabzdžių kiaušinių.

Nors šioje Pietų Meksikos šalyje yra tiek visokių produktų, kurių mūsų šalyje galbūt niekada nerasime, ši virtuvė puikiai pritampa Lietuvoje. Meksikietiški restoranai mūsų šalyje turi lankytojų ratą ir nemenką pasiūlą. O kai kuriuos patiekalus taip lengva pasigaminti, kad jie puikiai pritaps kiekvienos šeimos meniu.