Paroda pirmiausia veikė Latvijos raštijos, teatro ir muzikos muziejuje, vėliau - Šiaulių universiteto dailės galerijoje. Vilniuje ekspozicija viešės iki gegužės 23 dienos, o birželio mėnesį iškeliaus į Marburgo universitetą Vokietijoje.
Pasak ekspozicijos rengėjų, tarmės, kaip ir kalbos, turi savo istoriją - jos keičiasi, prisitaiko prie kalbinės aplinkos. Tarptautinė paroda "Baltų kalbų tarmės" suteikia progą ne tik išgirsti visus Lietuvos ir Latvijos aukštaičius ir žemaičius, pamėginti susikalbėti tarmiškai, bet ir patiems prisiliesti prie autentiškų daiktų.
Tarp parodos eksponatų - kalbininko Kazimiero Būgos ranka pildytos "Lietuvių kalbos žodyno" kortelės, vienas iš pirmųjų oscilografų, ne vieną šimtą kilometrų sukoręs ekspedicijų dviratis ir daugelis kitų retenybių. Parodoje bus galima pamatyti ir tarminių rankraščių ir raštijos paminklų, dialektologų ekspedicijoms būtinų daiktų, pasiklausyti Latvijos ir Lietuvos tarmių įrašų, patiems dalyvauti dialektologinėje ekspedicijoje - užduoti klausimus pateikėjui, užrašyti atsakymus į korteles.
Kad paroda būtų gyvesnė, lankytojams žadama ir originalių užduočių, kurios suteiks naudingų žinių apie lietuvių ir latvių kalbų tarmių plotus, leksiką, fonetiką ir istoriją.
Parodos proga gegužės 6 dieną Lietuvių kalbos institute rengiamas seminaras "Tarmės: tradicija ir naujovės", kuriame ketinama pristatyti baltų kalbų tarmių padėtį, perspektyvas ir mokymo galimybes.
Lietuvių kalbos institute 2002 metais buvo įkurtas Tarmių archyvas, kuriame kaupiami, saugomi ir tvarkomi įvairūs tarmių duomenys: garso įrašai, dialektologinių anketų, apklausų atsakymai ir kt. Tarmių archyvą sudaro ne tik institute per ilgus darbo metus sukaupta didžiulė tarmių garso įrašų fonoteka bei kartotekos, bet ir kitų Lietuvos ar užsienio kalbininkų surinkti duomenys. Archyve galima rasti garso įrašų iš visos Lietuvos, yra sukurta informacinė duomenų bazė.