Karštasis hečbekas yra tikras visų galų meistras. Jo gamybos formulė palyginti paprasta: imame niekuo neišsiskiriantį šeimos hečbeką, sugrūdame į jį galingą variklį ir galime eiti į barą gerti alaus. Darbas baigtas. Šią sėkmės formulę „Volkswagen" atrado dar prieš 39 metus, kai pasaulis išvydo pirmos kartos „Golf GTI". Po keturių dešimtmečių mūsų rankose atsidūrė jau septinta šio patrakėlio laida, ir akivaizdu, kad VW turėjo laiko šį vaisių kaip reikiant subrandinti. Nėra ko vynioti į vatą - septintos kartos „Golf GTI" absoliučiai nuostabus. Taip, rinkoje yra geriau atrodančių, galingesnių, greitesnių ir pigesnių karštųjų hečbekų. Tačiau nė vienas jų nėra taip tobulai išbaigtas kaip šis Volfsburgo koncerno produktas.
Šiandien, nusprendę palakstyti tarp miškų besirangančiais gyvatėles primenančiais įspūdingais Aukštaitijos nacionalinio parko keliais, jam į kompaniją pasiėmėme brolį iš saulėtosios Ispanijos. Po jo dangčiu plaka juoda it smala širdis - šis „Seat Leon FR" yra galingiausias bendrovės dyzelinis modelis. Tiek „Golf GTI", tiek „Leon FR" dabar gaminami ant daugybės pagyrų sulaukusios VW MQB platformos ir dalijasi krūva bendrų komponentų. Naujosios kartos modeliai, palyginti su pirmtakais, yra erdvesni ir lengvesni. O aukštas standartizacijos lygis leidžia juos gaminti gerokai pigiau bei greičiau.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad jie panašūs lyg dvynukai (žinoma, ignoruojant akivaizdų faktą, jog vienas varomas benzinu, kitas - dyzelinu): abu patogiai priima penkis žmones, turi 2 litrų darbinio tūrio turbininius keturių cilindrų variklius, o galią per mechanines šešių pavarų dėžes perduoda į priekinius ratus. Abu, kaip ir dera tikriems karštiesiems hečbekams, ne itin skiriasi nuo civilių giminaičių - akylesnė akis pastebės didesnio skersmens ratlankius, agresyvesnius priekinį ir galinį buferius ar keletą GTI bei FR ženklelių, bet iš esmės šie modeliai puikiai tiks, jei nenorite išsiskirti iš minios bei trokštate turėti tikrą adrenalino bombą.
Vis dėlto šie du automobiliai ir nepaprastai skirtingi. Pradėkime nuo dviejų elementarių skaičių: abu modelius skiria 46 AG ir 30 000 litų praraja, tad konkurentais juos galima vadinti tik su išlyga. Mes to ir nedarysime. Į šiuos hečbekus geriausia žvelgti kaip į benzininę ir dyzelinę vieno koncerno gaminamą alternatyvą.
Pradžioje „Golf". Pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad čia - 230 AG turinti „Performance Pack" versija. Pasakysiu tiek - jei dėl kokių nors protu nesuvokiamų priežasčių pirkdami naują „Golf GTI" neužsisakysite minėto paketo, susirasiu jus asmeniškai ir gerokai trinktelėsiu per pakaušį. Papildomos įrangos sąraše pažymėję varnelę ties šiuo punktu, gausite dar 10 AG, didesnius stabdžių diskus ir raudonas apkabas su baltais GTI logotipais, bei, svarbiausia, - tikrą elektromechaninį riboto slydimo diferencialą. Toks gėris piniginę palengvins tik kiek daugiau nei 3000 litų. Tiuningo dirbtuvėse už šias dalis paklotumėt kur kas daugiau.
Aišku, pažvelgus į balto GTI kainą, plaukai gali pasistoti piestu: kad ir kaip liberaliai žiūrėtumėt, beveik 119 tūkst. už „Golf" hečbeką yra solidi suma. Tiesa, mūsų bandytas modelis turėjo gana ilgą papildomai užsakomos įrangos sąrašą; bazinį GTI PP golfą galite įsigyti už 95 780 litų. Mes turbūt lengviausia ranka atsisakytume 3943 litus kainuojančių 19 colių ratlankių (vienu coliu mažesni „Austin" ratai ne tik dailesni, bet ir užtikrina geresnį pakabos komfortą), adaptyviojo važiuoklės valdymo (3228 litai) bei balto perlamutro spalvos dažų (dar 3063 litai). Piniginė jums už tai padėkos.
„Leon FR" šeimos finansams bus kur kas atlaidesnis. Brangiausia versija su 184 AG dyzeliniu varikliu kainuoja nuo 82 038 litų. Ir papildomos įrangos kainos krikščioniškesnės - net pažymėjus ne vieną varnelę šiame sąraše, mūsų bandyto modelio kaina neperkopė 90 tūkst. litų ribos. Maža to, niekaip nepabėgsime nuo fakto, kad dyzelinis variklis ekonomiškesnis - nors GTI motoras taip pat nerajus ir net smagiai važiuojant suvalgo tik kiek daugiau nei 10 l/100 km, „Leon" informacinis kompiuteris bandymų dienos pabaigoje rodė 6,9 l/100 km sąnaudas. O mano dešinė koja tikrai sunki.
Užtat „Golf" atsigriebia dinamikos fronte. Realiomis sąlygomis vingiuotuose užmiesčio keliukuose nuo GTI sugebėtų atsiplėšti tik keletą kartų brangesni superautomobiliai. Ir tik vairuojami plieninius kiaušius turinčių lenktynininkų. O „Golf" elgiasi nepaprastai ramiai. Neprireiks bereikalingai šūkauti ir mojuoti rankomis. Nepasigesite ir rėkiančios išmetimo sistemos. Priartėjate prie priekyje važiuojančios mašinos. Pamatote atsiradusį tarpą. Akimirksnis, ir lenkimo manevras jau baigtas, o jūs lekiate greičiu, niekaip nesiderinančiu su galiojančia teise vairuoti. Tas diferencialas daro tikrus stebuklus. Posūkyje jis panaikina bet kokias nepakankamo pasukamumo užuominas ir tuo pat metu nebando išplėšti iš rankų vairo. Nemažą malonumo dozę suteikia ir fantastiškai veikianti mechaninė dėžė su trumpomis, nepaprastai lengvai bei tiksliai perjungiamomis pavaromis. Akivaizdu, kad kuriant šį automobilį siekta vienintelio tikslo - kuo didesnio efektyvumo. Kitaip su vokiečiais ir negali būti.
Tuose pačiuose nacionalinio parko keliukuose „Leon FR" vairuotojas privalo labiau paprakaituoti. Tai akivaizdu tik todėl, kad galinio vaizdo veidrodėlyje niekaip nepavyksta atsikratyti GTI silueto. FR, nors priekyje ir turi sunkesnį dyzelinį motorą, vingiuose nebando išnešti nosies į posūkio išorę. Vairas klusniai reaguoja į komandas, nepriklausoma visų ratų pakaba užtikrina tinkamą komforto ir sportiškumo derinį, bet didžiulis, net 380 Nm siekiantis, sukimo momentas ir blokuojamojo diferencialo trūkumas greit išnaudoja priekinių padangų sukibimo galimybes ir jos kaukdamos ima protestuoti. Nors motoras ir stebėtinai noriai sukasi peržengęs 4000 sūkių per minutę ribą, lįsti į tokias aukštumas nėra jokio reikalo, nes ten tiek galia, tiek trauka tarsi krinta nuo uolos, ir atrodo, kad variklio purkštukai tuoj parašys paskutinį testamentą. O perjungus pavarą kiek anksčiau, motoras trumpam įkrinta į turboduobę ir kelias akimirkas tenka laukti, kol viskas prasidės nuo pradžių. GTI variklis šiuo atžvilgiu kur kas rafinuotesnis.
Tad FR saugiau jaučiasi magistralėje, važiuodamas vidutiniais sūkiais. Čia galima joti ant sukimo momento bangos ir lenkiant lėtesnius eismo dalyvius pavarų svirtį palikti ramybėje, o tuo pat metu džiaugtis neįtikėtinai mažomis degalų sąnaudomis. Bei matant priekyje vis labiau tolstantį „Golf". Velnias, koks greitas visgi tas GTI. Beje, įjungus „Sport" režimą, FR vairuotoją gali nustebinti gerokai pakitęs variklio garsas. Jis tuomet kur kas labiau primena benzininį brolį. Tačiau tai tėra akių dūmimas - ši sintetinė melodija sklinda iš salone sumontuoto garsiakalbio. Ach.
Įsėdus į „Golf", apsąla širdis. Viskas čia taip, kaip ir turi būti. Interjero medžiagos kokybiškos, ergonomika nuostabi, džiugina ir tradiciniai GTI atributai: languoto rašto sėdynės ir golfo kamuoliuko formos pavarų svirties bumbulas. Beje, bandomajame automobilyje jis kiek judėjo apie savo ašį - tai buvo bene vienintelis šiek tiek erzinęs nesklandumas. Nors ne - įkyriausio atributo titulas tenka elektroniniam stovėjimo stabdžiui. Nežinau, ar yra labiau bevertis išradimas.
„Seat" salone, kaip ir eksterjere, dominuoja aštrūs kampai. Ir nors kampuotas išorės dizainas „Leon" neabejotinai tinka, persėdus į jį tiesiai iš „Golf", tampa akivaizdu, kad ispanai čia norom ar nenorom, o galbūt bijodami perspjauti vokiškąjį brolį, pataupė. Viskas surinkta kokybiškai, bet kai kurie plastikai gėdos nepridarytų tik „Dacios" savininkui ir visiškai netinka beveik 90 000 litų kainuojančiame karštajame hečbeke. Toks taupymas dar labiau akį rėžia atidarius bagažinę - atrodo, kad ją ir saloną skirianti lentynėlė pagaminta iš rūkomojo popieriaus.
Visą dieną praleidus prie šių dviejų smarkuolių vairo, tampa akivaizdūs du dalykai: septintos kartos „Golf GTI" yra ne tik fantastiškas karštasis hečbekas. Tai - fantastiškas automobilis. Ir taškas. Jaunesnysis jo brolis „Leon FR" nusileidžia visuose frontuose. Šis faktas buvo akivaizdus nuo pat pradžių. Tačiau nereikia pamiršti, kad jis yra trisdešimčia tūkstančių litų pigesnis ir turi kur kas taupesnį dyzelinį variklį. Ir FR jokiu būdu nėra 30 tūkst. litų blogesnis. Jis ne tik atrodo, bet ir važiuoja nepaprastai šauniai. Kurį rinktis, spręskite jūs. Tik, dėl Dievo meilės, važiuokite jais taip, kaip karštieji hečbekai ir nusipelno.
SEAT LEON FR TDI
Kaina: 82 038 litai
Kaina bandytojo: 89 712 litų
Variklis: 1968 cm3, 4 cilindrų turbininis dyzelinis, 184 AG esant 4000 sūkių per minutę, 380 Nm esant 1750-3000 sūkių per minutę
Transmisija: 6 pavarų mechaninė, PVR
Dinamika: 0-100 km/val. per 7,5 sekundės, 228 km/val.
Sąnaudos: 4,3 l/100 km, 112 g/km CO2
Masė: 1435 kg
VOLKSWAGEN GOLF GTI PERFORMANCE PACK
Kaina: 96 780 litų
Kaina bandytojo: 118 926 litai
Variklis: 1984 cm3, 4 cilindrų turbininis benzininis, 230 AG esant 4500-6300 sūkių per minutę, 350 Nm esant 1500-4000 sūkių per minutę
Transmisija: 6 pavarų mechaninė, PVR
Dinamika: 0-100 km/val. per 6,5 sekundės, 245 km/val.
Sąnaudos: 6 l/100 km, 139 g/km CO2
Masė: 1351 kg
