„Dėl šiuo metu susidariusios sveikos draudimo įmonių konkurencijos klientas gali išlošti. Aišku, jei bus protingas. Visuomenėje nusistovėjusi nuomonė, jog oficialūs automobilio gamintojo servisai paslaugas teikia žymiai brangesnėmis kainomis, nei universalūs ar ypač, taip vadinami „garažiukai“, ne visuomet yra teisinga. Ypač dabar, kai nukentėjusysis gali pats pasirinkti, kuriame servise remontuoti automobilį“, – pastebėjo L. Sivilevičius.
„Kadangi tiek oficialūs automobilių gamintojų atstovai, tiek universalūs servisai į tokias avantiūras nesivelia, lieka trečioji alternatyva – iš esmės niekieno nekontroliuojami „garažai“. Pastarieji visas problemas sprendžia „lanksčiai“, nes dažniausiai nemoka visų priklausančių mokėti mokesčių, nenaudoja tokių remonto technologijų ar nustatytų normų, kokias yra numatę automobilių gamintojai. Jie imasi tvarkyti tokius automobilius, kurie po avarijų turėtų būti utilizuojami. Visa tai yra vieša paslaptis, bet kol netapo viešu skandalu, tokia praktika yra toleruojama ir niekieno nekontroliuojama“, – konstatavo „Modus grupės“ servisų tinklo vystymo vadovas.
Nukentėjusysis po avarijos apgadintą automobilį turi teisę remontuoti oficialiame gamintojo servise. Dažnais atvejais, draudimo kompanijos ir oficialūs automobilių gamintojų servisai palaiko draugiškus santykius, todėl jais yra pasitikima ir jie patys gali įvertinti padarytos žalos dydį. Tokiu atveju nekyla papildomų neaiškumų administruojant žalą. Be to, automobilio savininkas turi teisę pasirinkti, ar automobilį remontuoti, ar keisti. Tuo tarpu žala, kuri yra išmokama grynaisiais pinigais, skaičiuojama pagal darbų sąmatą, o ne pagal faktines išlaidas.
Kita vertus, 10 metų ar dar vyresnį automobilį eksploatuojančiam žmogui važiuoti į firmines dirbtuves spręsti techninių problemų daugeliu atvejų iš tiesų yra brangiau. Įvertinus natūralų nusidėvėjimą, draudimas kompensuoja gerokai mažesnę sumą už tą, kurios reikia kėbulo remontui. Tuomet mašinos savininkui reikia priimti sprendimą ir įvertinti, kiek kainuoja jo saugumas?
Iš esmės yra keli racionalūs būdai. Automobilio savininkui reikia arba susitaikyti su kainų skirtumu ir pačiam jį sumokėti, arba sudarant kasko draudimo sutartį pasirinkti brangesnį paketą, numatantį kokybiškesnes autorizuoto serviso paslaugas. Yra ir trečias būdas – kreiptis į universalų servisą. Tokiu atveju, mašinos savininkui rekomenduojama įdėti daugiau pastangų ir pasidomėti, ar servisas yra patikimas ir ar automobilio remontui naudojamos kokybiškos naujos originalios dalys.
„Civilizuotame pasaulyje po rimtesnės avarijos automobilį apžiūri ekspertai ir jei konstatuoja, kad pažeisti kritiniai taškai, o visaverčio saugumo parametrų atstatymas kainuoja daugiau nei pusę likutinės vertės, paprastai rekomenduojama mašiną ne gaivinti, o utilizuoti. Deja, mūsų šalyje tokie mechanizmais neveikia, arba veikia neefektyviai. Tad belieka tik apeliuoti į žmonių sąmoningumą, nes į eismą patenkantys nekokybiškai suremontuoti automobiliai peržengia ne vieno žmogaus interesų riboženklius“, – sakė L. Sivilevičius.
