Renovaciją stabdo neigiamas išankstinis nusistatymas

Anot jos, šiais metais fiksuotas daugiabučių namų renovacijos proveržis neatsiejamas nuo aukščiausios valdžios pastangų. Ne gyventojai, bet pirmiausia Vyriausybė parodė iniciatyvą, kad renovacijos klausimas pagaliau pajudėtų.

Nors padidinus valstybės paramą Lietuvoje kasdien atsiranda po kelis daugiabučius, kurie ryžtasi renovacijai, mokslininkė pastebi, kad yra nemažai žmonių, kurie namų atnaujinimui pritarti nenori.

Tačiau, pasak J. Aidukaitės, gyventojai žymiai greičiau pritartų renovacijai, jei name atsirastų lyderis, kuris paskatintų žmones veikti: „Renovacija yra ne tik ekonominis ir inžinerinis reiškinys, bet ir socialinis. Tam, kad daugiabutyje būtų atlikta renovacija, reikia labai aiškaus lyderio, kuris sutartų su visais kaimynais, juos įtikintų, išmanytų renovacijos reikalus ir buhalteriją, sutvarkytų biurokratinius reikalus, rūpintųsi paskola.“

Kita vertus, renovacijai labai dažnai nepritariama dėl išankstinio nusistatymo, kad vykdant statybas plaunami pinigai. Be to, dažnai nepagrįstai nepasitikima ir bendrijos pirmininku. „Žmonės nepasitiki statybų bendrovėmis, nepasitiki ir pirmininku – įtaria, kad jis gali dalį bendrų pinigų nusavinti. Statybos darbai siejami su korupcija, pinigų nutekinimu ir pan.“, - priežastis, stabdančias renovaciją vardijo profesorė.

Labiausiai priešinasi gaunantys kompensacijas

Pasidomėjus, kurios visuomenės grupės labiausiai priešinasi daugiabučių atnaujinimui, mokslininkė įvardijo pensininkus ir socialiai remtinus asmenis, kurie gauna kompensaciją už šildymą. Tai yra paradoksali situacija, nes gaunantiems kompensacijas už šildymą renovacijos išlaidas dengia valstybė.

Įvertinus situaciją didmiesčiuose, Vilnius už Kauną, J. Aidukaitės teigimu, labiau pažengęs. „Mes apklausėme veikiančių bendrijų pirmininkus ir 18 proc. pirmininkų nurodė, kad jų namas pilnai renovuotas Vilniuje, o Kaune tokių – tik 6 proc.“, - sakė pašnekovė.
J. Aidukaitė
Renovacija yra ne tik ekonominis ir inžinerinis reiškinys, bet ir socialinis. Tam, kad daugiabutyje būtų atlikta renovacija, reikia labai aiškaus lyderio, kuris sutartų su visais kaimynais, juos įtikintų, išmanytų renovacijos reikalus ir buhalteriją, sutvarkytų biurokratinius reikalus, rūpintųsi paskola.

Visgi ji pastebėjo, kad labiausiai bijantys biurokratinių procesų renkasi dalinę renovaciją: „Kai kurie gyventojai patys susiremontuoja laiptinę, stogą, atnaujina šilumos punktą, pasikeičia langus ir pan. Kai kurie net elektros instaliaciją ir vamzdynus pasikeičia. O tai irgi yra namo atnaujinimas.“

Vis dėlto, anot J. Aidukaitės, pinigų trūkumas – vienas rimčiausių renovacijos kliuvinių. „Pinigų stygius – labai svarbi priežastis, ypač tokioje skurdžioje šalyje, kaip Lietuva“, - konstatavo profesorė.

Todėl labai svarbu, jos manymu, kad valstybė žymiai padidino savo indėlį į daugiabučių namų renovaciją, kompensuodama kur kas didesnę išlaidų dalį nei buvo iki šiol. Gyventojams mažėjanti ekonominė našta leidžia greičiau įsibėgėti renovacijos traukiniui.

Visgi jei norima, kad renovacija vyktų dar greičiau, J. Aidukaitė patarė išsklaidyti neigiamus mitus ir paviešinti daugiau užkrečiančių teigiamų pavyzdžių.

„Apskritai trūksta daugiau teigiamų pavyzdžių, krizės metais ekonominiai svyravimai bei bankų nestabilumas stabdė renovacijos procesą. Kita svarbi priežastis, minima bendrijų pirmininkų, - gerų statybos įmonių ir statybininkų trūkumas. Taip pat reikia daugiau aktyvių bendrijų pirmininkų, galinčių labai daug laiko skirti namo renovacijai. Be to, trūksta paramos iš savivaldybių. Reikėtų daugiau jų konsultacijų, apmokymų lyderiams, kurie apsiima atlikti renovaciją“, - kas pagreitintų daugiabučių modernizacijos procesą, vardijo pašnekovė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (56)