Apleistas kapines sutvarkę, papuošė ir rankų darbo kryžiais

Nuo šio projekto „Misija Sibiras“ vykdymo pradžios lietuvių tremties ir įkalinimo vietose Sibire jau apsilankė dvylika jaunimo ekspedicijų, sutvarkiusių apie 100 lietuviškų kapinių ir susitikusių su ten gyvenančiais lietuviais. Tryliktosios ekspedicijos dalyviai tris dienas žygiavę per Sibiro taigą aplankė 9 kapines, nuėjo 70 km. Jose palaidoti čia ne vienerius metus badą, ligas, nepakeliamas darbo ir gyvenimo sąlygas kentę lietuviai.

Ekspedicijos dalyvis Lukas Červonikovas ypač džiaugėsi komandos vieningumu. „Kartu su ja visi sunkumai buvo įveikiami žymiai lengviau. Vienas iš mūsų įgyvendintų darbų yra tas, kad pastatėme du rankų darbo kryžius, kurių aukštis siekė kone 5 metrus, kai jau buvo įkasti į žemę. Nemanau, kad mes būtume įveikę šią ekspediciją ir įgyvendinę išsikeltus tikslus kaip atskiri individai – komandinis darbas buvo svarbiausias vedlys.“

Kita šios ekspedicijos dalyvė Severija Pažemeckaitė pasidalino savo įžvalgomis: „Mes esame visiškai skirtingi, visiškai skirtingų specialybių, amžiaus, charakterio, bet mes sukūrėme puikią komandą. Dabar važiavome atgal ir dainavome liaudies dainas visą kelią, nuostabus jausmas. Visos ekspedicijos metu jautėme vienas iš kito didžiulį palaikymą. Kartu pavyko nugalėti visus tuos iššūkius“.

Lietuvius vietiniai gyventojai sutiko itin šiltai

Pasak ekspedicijos dalyvio Tomo Jankaus, vietiniai gyventojai buvo labai paslaugūs. „Vos tik mes atvykome, pradėjo domėtis iš kur mes, padėjo apsistoti nakčiai”.

„Sutikome lietuvių, jie buvo tremtiniai. Džiaugėsi, kad esame tokie iniciatyvūs ir vyktame į tokias istorines vietas, kur mūsų protėviai buvo patyrę žiaurias represijas. Iš jų gavome palaikymą ir padėką už tai, kad juos aplankėme“, - džiaugėsi T.Jankus svetingais vietiniais gyventojais.

Lukas Červonikovas papasakojo apie sutiktą Krosnojarske gyvenantį lietuvį Saulių. Jis dabar yra įsitraukęs į lietuvių bendruomenės veiklą bei papasakojo atvykėliams apie vietinius įvykius, vykusius trėmimus. „Galima sakyti, kad turėjome galimybę paliesti gyvą istoriją. Pačių tremtinių pavyko sutikti tik vieną – kiti likę jų palikuoniai. Iš tikrųjų, labai šiltai mus priėmė, papasakojo įvairių istorijų apie buitį, gyvenimą.“
„Pats Saulius, kaip jis ir sako, yra tarp Lietuvos ir Rusijos – turi dvigubą pilietybę. Pasakojo, kad jam visada malonu grįžti atgal į Lietuvą, nors negali dėl tam tikrų priežasčių sugrįžti čia apsigyventi. Visada sutinka lietuvius šiltai“, - prisimena L. Červonikovas.

Dalyvis Gytis Vercinskas pastebėjo, kad gyvenantis lietuvis Sibire dar vis gali laisvai šnekėti lietuviškai. „Labai keista, bet šis žmogus jau gal 20 metų neturėdamas su kuo kalbėti gimtąją kalba, dar vis geba aiškiai kalbėti. Taigi, taip pilietiškumą galima skleisti ne tik Lietuvoje“.

Kiekvieną dalyvį atvedė į ekspediciją skirtingi interesai, tačiau tikslas – vienas

Studentė Severija Pažemeckaitė nusprendė dalyvauti šiame projekte lydima smalsumo ir noro pažinti istoriją. „Pati norėjau patirti, ką reiškia būti 5000 km ištremtam, nejausti namų šilumos. Aišku, šiuo atveju tai pajusti yra sunku, nes mes visada žinome, kad galime nusipirkti bilietą atgal ir parvykti – ne taip kaip buvę tremtiniai sovietmečiu. Tačiau mes galėjome prisidėti prie tautos istorijos atkūrimo, turėjome galimybę pabūti ten, kur jie verkė, kentėjo, dirbo. Tvarkydami kapines ir pastatydami atminimo paminklus tarsi pagerbėme juos už tai, ką jie ištvėrė“.

„Išsipildė mano sukurtas vaizduotės Sibiro portretas: žmonės, visa aplinka bei gamta“, - ekspedicijos dalyvį Tomą Jankų vykti į Sibirą paskatino domėjimasis istorija, šeimyninės vertybės bei faktas, kad jo giminės irgi buvę ištremti.

„Mano šeimos situacija paskatino, nes senelis buvo ištremtas ir esu girdėjęs daug istorijų, pasakojimų apie tremtinius. Taip pat įkvėpė vykti į ekspediciją šeimos suformuotos vertybės, noras domėtis savo šalies istorija ir savom akim išvysti kaip viskas vyko. Iš tikrųjų mes matėme gyvą istoriją – tremtinius, kurie ten gyvena dar iki šiol, jaučia lietuvišką dvasią, nors ir namai yra be galo toli“, - pasakojo T. Jankus.

Pilietinės akcijos idėja motyvavo Giedrių Tradišauską vykti į ekspediciją. „Ji skatina patriotiškumą ir suteikia galimybę jaunimui pasireikšti. Labai norėjau nuvažiuoti į Sibirą, pamatyti kaip ten viskas atrodo. Pati projekto idėja yra žavinga bei pilietiška.“, - aiškino Giedrius.

Netikėtumai ir iššūkiai ant kiekvieno kampo

Ekspedicijos dalyvis Tomas Jankus pripažino, kad žygis buvo išties pavojingas, nes nežinai kas tavęs laukia kitame žingsnyje. „Su iššūkiais susidurdavome kasdien. Niekada nežinai kas tavęs laukia. Tai buvo trijų dienų žygis per kalnus, taigą, pavojingą gamtą. Naktį tekdavo pakaitomis budėti, norint apsisaugoti nuo laukinių žvėrių tokių kaip meškos. Iššūkius įveikėme be problemų ir dabar esame kaip vienas kumštis“.

„Jeigu lyginsime šią ekspediciją su 2012-ųjų, 2013-ųjų metų – šis žygis buvo ypač sunkus. Teko lipti per kalnus keturiomis, eiti per vos peržengiamus bruzgynus. Mūsų tikslas buvo pasiekti kapines ir, nors aplinkeliais apvažiavus būtų paprasčiau, bet kelias būtų buvęs žymiai tolimesnis – žygiavę trumpiausiu keliu išvydome tikrąją Sibiro gamtą. Sudėtingiausias išbandymas ir buvo šis žygis, nes kuprinė be galo sunki ir supranti, kad neturi kur traukis – jokios kitos susisiekimo priemonės neturi, tik savo kojas“, - užsidegusi pasakojo dalyvė Severija Pažemeckaitė.

Istorija modernioje valstybėje, kuriai sėkmingai veikti reikalingas aktyvus piliečių įsitraukimas ir valstybės idėjos puoselėjimas, tampa būtina sąlyga tautos savivokai – ji pateikia istorinio valstybės ir jos ilgaamžiškumo vaizdą. Todėl tokie projektai, kaip „Misija Sibiras“, kurie skatina jaunosios bendruomenės įsitraukimą į aktyvų visuomeninį gyvenimą, paremtą pilietiškumu ir patriotiškumu, yra tiesiog būtini.

„Misija Sibiras“ - devintus metus labdaros ir paramos fondo „Jauniems" organizuojamas jaunimo pilietiškumą bei patriotiškumą ugdantis projektas. Šios ekspedicijos dalyviai buvo atrinkti pagal atranką, prieš tai įveikę bandomąjį žygį – šis buvo tryliktasis „Misija Sibiras“ žygis.

„Žinau viską“ yra jaunųjų žurnalistų tinklas, sukurtas jaunimo informacijos tinklo Eurodesk Lietuva ir Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JTBA) iniciatyva. Eurodesk pagrindas yra informacija apie finansavimo programas, iš kurių yra finansuojamos jaunimo iniciatyvos bei mobilumas (studijos, stažuotės, darbas ir savanorystė) Europoje. JTBA užtikrina tarptautinio jaunimo bendradarbiavimo vystymąsi bei sėkmingą Lietuvos jaunimo dalyvavimą Europos Sąjungos programose jaunimui, gerina jaunimo neformaliojo ugdymo ir jaunimo darbo kokybę Lietuvoje.