Skamba tarsi beprotybė, tačiau tokią sistemą įsidiegusi Suomija pasiektomis tarptautinių testų rezultatų aukštumomis atkreipė viso pasaulio edukologų ir besidominčių švietimu politikų dėmesį.
Siūlo pasimokyti kantrybės ir meilės mokiniui
Daugelį metų bendraudama su įvairiomis Suomijos švietimo institucijomis ir mokslininkais, siųsdama studentus atlikti praktikos įvairiose Suomijos mokyklose, perskaičiusi daugybę mokslinių straipsnių ir knygų apie pokyčius mokykloje dr. Valentina Dagienė negali nepastebėti – Lietuva nuo Suomijos atsilieka šviesmečiais.
„Mūsų švietimo sistemos dalyviai – daugialypiai, jų nuotaikų kaita susijusi su politika, valdančiomis partijomis. Mokytojams trūksta dėmesio, jie turi pasitikėti savimi ir trykšti noriu mokytis, tobulėti. Pagrindinis vaidmuo lemiantis gerų mokinių pasiekimus tenka mokytojams. Jie turi sukurti patrauklią mokyklos atmosferą. Mums tinkai įmanoma siekti tobulumo: reikia daug dirbti, nuolatos, diskutuoti ir tartis, nuspręsti ir tada kantriai vykdyti, kantriai, ilgus metus, ne vienerius, net ne penkerius... Mes esame darbštūs, reikia tiesiog imtis drauge darbuotis. Ir nelaukti „mesijo“. Iš suomių galėtume pasimokyti ir kantrybės, o gal ir meilės mokiniui, kiekvienam, net žioplių žiopliausiam“, - patikino V. Dagienė.
„Suprantama, kad kai kurie elementai mums labai patinka, kai kurie atrodo keisti, o kiti visiškai mums netinka. Tikriausiai neįmanoma perkopijuoti jokios šalies švietimo sistemos, galima tik stebėti procesą ir kantriai, atkakliai kurti savąją sistemą. Sunku keliais sakiniais nusakyti, kokia yra Suomijos mokykla. Jei apsilankysime, iš išorės nieko ypatingo nepamatysime. Ne ką sužinosime net ir paklausinėję suomiukų. Jie kuklūs, retas kuris girsis, gal dažniau, kaip ir lietuviai, labiau linkę save pakritikuoti. Tik įsikalbėję su mokytojais pajusime, kaip jie rūpinasi kiekvienu vaiku – tai daro ne žodžiais, šis jausmas ateina iš gelmių“, - pastebi matematikos mokslų daktarė.
Nemano, kad egzaminai išnyks ir Lietuvoje
Remdamasi neišdildomą įspūdį jai palikusios knygos „Finnish Lessons: What can the world learn from educational change in Finland?“ (Suomijos pamokos: ko pasaulis gali pasimokyti iš švietimo kaitos Suomijoje – liet.) autoriaus mintimis ji išskiria kelis bendriausius Suomijos švietimo sistemos išskirtinumo bruožus: visiems lygus pagrindinis išsilavinimas (iki 16 metų), dėmesys mokiniui, mokymosi pagalba kiekvienam vaikui mokykloje individualiai ar grupelėmis, mokytojai – jų didžiulė kompetencija, tobulinimasis ir universalumas.
„Manyčiau, kad didžiausia Suomijos mokyklų sėkmė – mokytojai. Mokytojų profesija labai gerbtina, prestižinė, dideli stojančiųjų konkursai. Mokytojas Suomijoje yra laisva, kūrybiška, išsilavinusi asmenybė. Jei pas mus mokytojo profesiją rinktųsi tie, kas vyksta studijuoti į Kembridžą, tikrai mokyklose būtų kitaip...“, - mano V. Dagienė.
Daug diskusijų pasaulyje ir pačioje Suomijoje verda dėl suomių sprendimo atsisakyti egzaminų. Tuo tarpu V. Dagienė įsitikinusi, kad matuoti mokymosi rezultatus reikia, tad būtų naivu tikėtis, jog tokia praktika įsivyraus ir Lietuvoje.
„Skirtingai nei mes suomiai egzaminų rezultatų nesureikšmina. O standartizuoti testai apskritai vertinami palankiai, nes jie padeda mokytojams, mokykloms įsivertinti, pažvelgti tarytum iš šalies. Testai iš tiesų skiriami mokytojų ir mokyklų savianalizei, o ne išorinei publikai“, - pabrėžė V. Dagienė.
Suomijoje mokyklos nėra reitinguojamos ir tarpusavyje, tačiau gauna informaciją apie savo lygį, silpnąsias ir stipriąsias puses vykdant mokyklų išorinius vertinimus – tikrinami pasirinktų mokinių rezultatai.
Veikia tikslingai, tačiau ugdo vidutinybes
Tuo tarpu Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gabių ir talentingų vaikų ugdymo skyriaus vedėjas Gediminas Beresnevičius pastebi, kad tam tikrose srityse Suomija vis dėlto sugebame aplenkti.
Pagal 15-mečių gamtamokslinio raštingumo rezultatus, Suomija pasaulyje yra 5-oje vietoje (lenkia tik Šanchajus, Honkongas, Singapūras ir Japonija), pagal skaitymo gebėjimus – 6-ta (lenkia tik Šanchajus, Honkongas, Singapūras, Japonija, Pietų Korėja), pagal matematinį raštingumą – 12-ta. Tuo metu Lietuvos 15-mečių rezultatai nedžiugina: visose trijose srityse lietuvių rezultatai prastesni nei OECD šalių vidurkis.
„Bet pažvelkime į olimpiadininkų pasirodymus. Palyginkime Lietuvą ir Suomiją, kuri vos ne pirmauja pasaulyje pagal šio tyrimo rezultatus. Per pastaruosius 5 metus mūsų šalies mokiniai tarptautinėse matematikos olimpiadose laimėjo 2 sidabro ir 16 bronzos medalių, Suomijos mokiniai – 3 sidabro ir tik 2 bronzos medalius. Tarptautinėse biologijos olimpiadose suomius mes aplenkiame „aukštesnės prabos“ medalių srityje: per praėjusius 5 metus mūsų mokiniai laimėjo 1 aukso, 6 sidabro ir 12 bronzos medalių, tuo tarpu suomiai aukso neturi, laimėjo tik 1 sidabro, bet gavo 16 bronzos medalių“, - pasakojo specialistas.
Anot jo, taip yra todėl, kad Suomijos švietimo politika orientuota į vidutinį lygį – tai ir atsiliepia rezultatuose.
„Jie daugybę metų kryptingai eina viena linkme ir nuolat tobulina savąją švietimo sistemą“, - pastebi G. Beresnevičius.
Kaip viskas vyksta?
Suomija koncentruojasi į mokymąsi – kad mokiniai galėtų mokytis ir tam tikru gyvenimo momentu galėtų, pavyzdžiui, pakeisti profesiją. Suomių kultūra – pasitikėjimo kultūra, jie stengiasi pasitikėti savo mokytojais, jiems suteikiama visiška laisvė. Jie gali rinktis mokymo metodus, medžiagą, gali patys sudaryti egzaminus, testus, kaip jiems atrodo reikalinga.
Suomijoje visi vaikai mokosi bendrai. Jie neskirstomi pagal gabumus. Privalomas mokyklinis ugdymas prasideda, kai vaikui sukanka 7-eri. Į mokyklą galima pradėti eiti ir 6 ar 8 metų – į tai žiūrima lanksčiai, atsižvelgiama į vaiko brandą. Tačiau lankyti mokyklą nėra privalu – pagrindinį išsilavinimą galima gauti mokantis namie.
Stengiamasi, kad antriems metams liktų kuo mažiau mokinių – šis skaičius tesiekia 1, 2 proc. Tiems, kuriems riekia pagalbos, skiriama daugiau dėmesio, užduočių. Esant reikalui, programa individualizuojama, kai kurių dalykų tikslai mažinami.
Baigę gimnaziją, mokiniai laiko brandos egzaminą. Tai vienintelis Suomijoje egzistuojantis baigiamasis egzaminas. Palaikoma iniciatyva, kai universitetai patys organizuoja stojamuosius egzaminus.
Ugdymas nemokamas nuo darželių iki universitetų – tai reiškia, gali rinktis, ką mokytis nepriklausomai nuo pinigų kiekio. Suomijoje veikia 26 kolegijos ir 16 universitetų.
