Ko nesuprastų urvinis
Šiandien moteris, užsimovusi kelnes ir vyriškai nusikirpusi plaukus, tikrai neįgys daugiau galimybių, negu vilkėdama suknelę. Tačiau dar septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje net „ekscentriškasis Salvadoras Dali pareiškė savo žmonai, kad jeigu ji pasipuoš kelnėmis, tai jis pasirodys viešai apsivilkęs puošią suknelę su iškirpte“. Kelnės ir kiti vyriški atributai tada buvo iššūkis. O gal pavydusis S. Dali, nuviliojęs poeto Paulio Eluard‘o žmoną Galą, tiesiog norėjo, kad ji būtų seksualesnė.
Dažytais plaukais, segintis auskarus ir švelniais kvepalais išsikvepinęs jaunuolis prieš gerą dešimtmetį būtų atrodęs keistai, o šiandien tai įprasta net mokyklose.
Atrodo, kad unisekso priežastis, kaip teigia ir L. Jablonskienė, yra moterų siekis visuomeninės lygybės per vyrišką išvaizdą.
Tačiau šiandien tai gali būti ir lyčių vienodėjimo požymis. Nes dabartiniame Vakarų pasaulyje ir vyrai, ir moterys socialiniame gyvenime užima panašias pozicijas, o rūpinimasis namais ir vaikais tampa abiejų tėvų pareiga: kartais vyrai išeina tėvystės atostogų, o moteris tęsia karjerą. Ir vyrai pamažu perima kai kuriuos ne tik elgesio, bet ir išvaizdos elementus: dažyti plaukai, soliariumo įdegis, auskarai, apyrankės, net manikiūras – anksčiau jis buvo tik moterų privilegija.
Žaidimas mada
Šią, kaip ir kiekvieną kitą madą galima keiksnoti, žavėtis, paklusti jai ar tiesiog ignoruoti. Tačiau ji visada egzistuoja atspindėdama visuomenės moralę, skonį, kultūrą ir gerovės lygį. Ir kuria ją ne dizaineriai, bet pati visuomenė. Madų kūrėjai laiko aktualijas ir poreikius paverčia drabužiu, siluetu, spalva.
Vilniaus M. Romerio universiteto sociologijos mokslų daktarė Diana Janušauskienė nemano, kad unisekso atsiradimas reiškia tik vyrų moteriškėjimą ar didelį reklamos poveikį. Šis reiškinys buvo dėsningas svarbių, iki tol neregėtų permainų Vakarų Europoje rezultatas: moterys įgijo lygias teises su vyrais, daug jaunimo tapo ne tik ekonomiškai nepriklausomi nuo tėvų, bet ir pradėjo užimti svarbias pozicijas naujai atsiradusioje televizijos, mados, meno industrijoje. Pasikeitė daugelis senųjų vertybių, vyrams darėsi vis svarbiau tinkamai atrodyti.
„Žmonės turi daugiau galimybių ir gali žaisti su mada“, – sako L. Jablonskienė.
Gal todėl ir dizaineris Aleksandras Pogrebnojus unisekso kilmę susiejo su paprasčiausiu vakariečių išpuikimu ir materialinių vertybių gausa, kai jau „nebežinoma, kaip verstis per galvą“.
Taigi, kas gali žinoti, kokių siurprizų pateiks ateitis, ir kaip juos atspindės įvairiausios mados srovės.
Moteriški vyrai ir vyriškos moterys
Nors daugelis sociologų teigia, kad 21 a. moterys vyriškėja, o vyrai moteriškėja, tačiau vienos iš „Sarmos“ parduotuvių vadovė Alina Samuilova tik iš dalies sutinka su tokiais tvirtinimais. Anot jos, tai nėra vienintelis rodiklis, kodėl klientai neįprastai renkasi moteriškus ar vyriškus kvapus arba produktus. Uniseksui įsigalėti padėjo apie 1990 m. Vakaruose gimusi „naujo pasaulio miestiečių karta, aistringai pamėgusi drabužių ženklus – Nike, Levis ir kitus“.
Taip pat unisekso stilių pamėgo jaunimas, turintis laisvesnį požiūrį į gyvenimą, aprangą, visuomenę, ir nebijantis įvairiai eksperimentuoti savo stiliumi. Ir nors uniseksas yra 20 a. kūrinys, vis dėlto „konkrečiai nubrėžti ribos, kada atsirado unisekso gaminiai, nėra galimybių, nes nuo neatmenamų laikų yra vyrų, kuriems patinka gėlių kvapai. Pavyzdžiui, arabų pasaulyje vyras nesiejo savo vyriškumo su kokiu nors konkrečiu aromatu – Artimuosiuose Rytuose jie visada mėgo rožių ir našlaičių žiedų kvepalus ir dažnai jais šlakstėsi“.
Šiandien jau įprasta, kad moterys mūvi kelnes ar trumpai kerpasi plaukus (kartais net skutasi plikai), ir jau nekyla klausimų, kodėl taip yra. Vis mažiau stebina ir moteriškos išvaizdos vyrai.
Tačiau dr. Diana Janušauskienė unisekso populiarinimą vis dėlto labiausiai priskiria moterims, kai, prasidėjus feministiniam judėjimui, jos stengėsi viskuo prilygti vyrams. Lietuvoje kol kas nėra didesnio poreikio moteriškėti vyrams. Todėl ir uniseksas tarp jų pasireiškia gerokai santūriau.
Ar vėl kalta rinka
Mados tendencijas ir pobūdį veikia ir rinkos dėsniai. Kadaise pagrindinės grožio industrijos vartotojos buvo moterys. O šiandien jau ir vyrai labiau rūpinasi savo išvaizda. Vakaruose didžiosios kosmetikos kompanijos prekybai pateikia net vyrišką dekoratyvinę kosmetiką. Reklama tūkstančiais būdų sufleruoja, teigia, vilioja ir aiškina, kodėl ir ką reikia naudoti; milžiniškos konkurencijos veikiami gamintojai stengiasi nuolat kurti naujus originalius gaminius.
A.Samuilova pasakoja, kad būtent kosmetikos rinka apie 1990 m. ėmė atspindėti visuomenės vienodėjimo tendenciją, „kai merginos ir vaikinai pradėjo vienodai rengtis, vienodai šukuotis ir vienodai elgtis. Buvo pradėti kurti kvepalai, tinkantys abiem lytims – pirmieji tokie buvo Calvino Kleino „cK One“, vėliau – Giorgio Armani „Acqua di Gio“ ir Thierry Mugler „Cologne“.
Ir Lietuvoje daugiausia unisekso produktų galima rinktis iš kvapų pasaulio, nes būtent aromatai labiausiai atitinka „neutralaus“ pirkinio sąvoką, kuri kartu su unisekso mada į Lietuvą atkeliavo apie 1995 m. – tada visi kaip pakvaišę pirko Calvino Kleino „One“.
Nuo urvinio iki naminio
Vilniuje jau visą sezoną neatslūgsta vyrų ir moterų susidomėjimas K.Smorigino režisuotu spektakliu „Urvinis žmogus“, kurio pagrindinė mintis – vyrai ir moterys yra skirtingi. „Vyrai ir moterys vieni kitus supranta skirtingai. Dvi lytys – tai lyg dvi kultūros, turinčios savitų tradicijų ir ritualų. Gal dėl to, kad nuo seniausių laikų vyrai ir moterys vystėsi skirtingai: vyrai medžiojo žvėris, o moterys rinko vaisius ir žoles“.
Ar tik uniseksas nereiškia naujo evoliucijos etapo pradžios, kitokių žmonių santykių, kai teks išmokti kartu dirbti, kartu rūpintis vaikais ir namais? Bet šiandien džiaugiamės matydami, kad urvinio bėdos labai panašios į mūsų. Tikriausiai „Naminio žmogaus“ premjerą išvysime kitame evoliucijos etape.
