Tai rimtų rimčiausias mokslas, apimantis neįtikėtinai platų problemų spektrą nuo eismo saugumo, likutinės vertės antrinėje rinkoje iki – nepatikėsite – degalų sąnaudų ir lengvos formos depresijos.
Tačiau bene labiausiai nustebino du faktai apie automobilių dažymą: net 60 proc. vairuotojų nepatenkinti savo ratuočio spalva ir absoliuti dauguma nepatenkintųjų nieko nedaro.
Atsakymas į klausimą „kodėl?" labai nesunkiai paaiškinamas - pinigai. Perdažyti kompaktinės klasės automobiliuką normaliose dirbtuvėse kainuoja apie 6 tūkst. litų. Turint galvoje mūsiškio transporto parko vidutinį statistinį amžių, tokia suma sudaro nuo trečdalio iki pusės pačios mašinos kainos, todėl investicija neatrodo itin racionali. Be to, jei netolimoje ateityje ketinate ratus parduoti, širdį palaima užliejanti spalva neišvengiamai turėtų būti juoda arba sidabrinė. Priešingu atveju (t. y. pasirinkus ryškiaspalvį eksterjerą) turguje kur kas ilgiau teks atlikti statisto vaidmenį, nes potencialūs pirkėjai dairysis teisingesnės spalvos...
Prieš kurį laiką atsirado paprasta ir pasiutusiai viliojanti galimybė ištrūkti iš konservatyvumo liūno - apklijuoti automobilį specialia lipniąja plėvele, t. y. mašinos išvaizdą keisti radikaliai, efektingai, nepaprastai greitai ir palyginti nebrangiai. Kai bendrovės „Antalis" vyrukai pasiūlė savo akimis pamatyti, kaip vyksta spalvinė metamorfozė, kiek erdvės fantazijai atveria kokybiškos medžiagos ir technologijų išmanymas, spjoviau į viską ir bemaž dvi dienas spoksojau, kaip 12 meistrų iš visų Lietuvos pakraščių tobulina įgūdžius prižiūrimi šios srities guru iš Nyderlandų „Avery Academy".
Pora valandų teorijos apie tai, kaip derėtų elgtis su specialiais valikliais, kaip paruošti mašinos paviršius, kokius įrankius kuriems darbams derėtų naudoti, kokį temperatūros režimą sukurti dirbtuvėse, neprailgo net patiems nekantriausiems. Ko gero, visi savo įgūdžius nušlifuoti užsimoję vaikinukai jau buvo nusvilę nagus dėl neišvengiamai daromų klaidų ir subtilių žinių deficito, todėl nesikuklino kamantinėti mokytojų iš „Avery Academy" net per pietų pertraukėlę.
Absoliučiai neįtikėtini dalykai prasidėjo startavus praktinių užsiėmimų sesijai. Bandomojo triušio misiją atlikti turėjęs universalas buvo akimirksniu apnuogintas: nuimti veidrodėliai, purvasargiai, kalnas apdailos detalių ir net raidės nuo bagažinės dangčio. Po to visi 12 moksliukų taip entuziastingai kibo šveisti kėbulo, kad po valandėlės mašina buvo švaresnė nei pirmą kartą ratais palietusi žemę kitapus gimtojo fabriko vartų. Kuo kokybiškiau paruošti paviršiai - tuo patikimesnis ir ilgaamžiškesnis plėvelės klijavimo rezultatas. Jei bus preciziškai paisoma visų technologinių sąlygų ir perrengiamas apynaujis (iki 2 metų senumo) automobilis, plėvelių gamintoja „Avery Dennison" žada 5-12 metų garantiją priklausomai nuo pasirinktos plėvelės spalvos.
Atliekant pastarąjį eksperimentą dirbta su senu ratuočiu, kurio visi šonai buvo nusėti kovos už būvį ankštose stovėjimo aikštelėse randais. Tokiais atvejais ekspertai primygtinai rekomenduoja atlikti kosmetinį remontą ir įdaužas ar įlenkimus išlyginti. Šįkart panašiems darbams nebuvo laiko, todėl meistrams užklijavus plėvelę mažieji krateriai niekur nedingo, tik sustiprino įspūdį, tarsi automobilis būtų aplietas šviežiai išlydyta bronza. Pramoniniu džiovintuvu kaitinama plėvelė tampa neįtikėtinai tąsi, todėl be jokių raukšlių ar klosčių apgaubia sudėtingiausių formų detales. Specialūs klijai su mikroporomis leidžia itin lengvai išstumti tarp klijuojamo paviršiaus ir plėvelės susidarančius oro burbulus. Beje, kokybiška plėvelė prie kėbulo stipriai prilimpa ne iš karto, o masažuojama specialiomis mentelėmis bei paviršių įkaitinus džiovintuvu iki 85-90 laipsnių temperatūros. Tai leidžia nesunkiai ištaisyti nedideles klaidas, o esant reikalui be pėdsakų pašalinti plėvelę.
Apskritai, ko gero, lengviau išvardyti, kokių rezultatų pasiekti keblu naudojant kokybiškas plėveles, nei suskaičiuoti, kokius vizualinės metamorfozės triukus sugeba atlikti patyrę meistrai. Šioje srityje iš esmės įmanoma viskas, ką atsivėrus kūrybinėms mintims ir idėjoms gali sumąstyti menininkai.
Mūsų verdiktas
Automobilį kokybiškai apklijuoti plėvele yra pats nekalčiausias tiuningo būdas, leidžiantis greitai, palyginti pigiai ir neįtikėtinai išradingai pakeisti mašinos išvaizdą. Vienintelis dalykas, kurio reikėtų saugotis, yra chaltūrščikai meistrai, nežinantys ar nesilaikantys klijavimo technologijų. Susigundžius tokių veikėjų paslaugomis plėvelės kraštai gali apsilaupyti ne po kelerių metų, o po keleto dienų. Tačiau net ir tokios problemos lengvai išsprendžiamos.
Chameleonų gudrybės
Atsakysiu, kol nespėjote paklausti: atsižvelgiant į automobilio dydį, tinkamai apklijuoti kokybiška plėvele kainuoja nuo 2500 iki maždaug 4000 litų, t. y. tiek, kiek dauguma gamintojų prašo už norimą metallic dažų spalvą renkantis naują mašiną. Derantis dėl tokio pirkinio pastarąjį argumentą galima kuo puikiausiai išnaudoti siekiant sumažinti išlaidas ir nelaukti keleto mėnesių, kol fabrikas jūsų išsirinktą modelį nudažys trūks plyš būtina „šaltibarščių su krapais" spalva. Salone užsistovėjusį aparatą gausite už patrauklesnę kainą. Vėliau tereikia sugalvoti, kokios spalvos plėvelę iš 70 siūlomų variantų pasirinkti ir su kuriais meistrais sukirsti rankomis. Šiuo metu vien Vilniuje apklijuoti mašinas siūlo gal 20 įmonių.
Pasirinkus tokį sprendimą vienu šūviu nušaunami mažiausiai du zuikiai: be išskirtinio dizaino, kėbulas papildomai apsaugomas nuo agresyvaus aplinkos poveikio. Po keleto metų sumanius mašiną parduoti, plėvelė be vargo nulupama, o automobilis atrodo kaip naujas. Net jei tarnavo taksi bendrovėje, vežiojo įmonės reklamą ar apskritai buvo išprotėjusio menininko bandymų poligonas.
