Lankai mokyklą, kuri yra arčiausiai namų. Vakarais žiūri „Labanakt, vaikučiai“, o per atostogas - kapitoną Tenkešą ar Robiną Hudą. Rusiškai kalbi daug geriau nei angliškai, iš užsienio parvežta Donaldo kramtomoji guma prilygsta pasaulio stebuklui, o ilgoje eilėje išlaukto mandarino skonis ilgai lieka burnoje. Nesakau, kad tai buvo normalu, bet buvau vaikas, kuris turi vieną vaikystę, vieną vienintelę ir džiaugiasi viskuo, nes net nesusimąsto, kad gali būti kitaip...
... ir staiga atėjo laisvė, o drauge - begalė galimybių, pasirinkimų ir vis dažniau klausimas, ar myli savo tėvynę, jei taip, tai už ką? Man taip susiklostė, kad nebuvau palikusi savo krašto ilgiau nei porai savaičių. Ir esu laiminga, kad galiu čia gyventi, kasmet stebėti visas keturias saulės šypsenas: vasarinę, rudeninę, pavasarinę ir žieminę. Man čia gražu. Man čia kvepia. Man čia skamba.Man čia skanu.
Kai mažo vaiko paprašo parodyti, kaip kažką myli, jis suspaudžia kumštukus, pasistiebia ir užsimerkia. Va taip. Ir esu įsitikinusi, kad mes visi ją – Lietuvą - taip mylim. Jei draugai iš Anglijos, Airijos kasmet sugrįžta jos aplankyti, tai ar ne iš meilės? Ir mes visi, čia gyvenantys, argi nemylim, argi nesusitelkiam svarbiausiais momentais? Tik gal per dažnai painiojame Tėvynę su valdžia? Juk esame dar tokia jauna valstybė, o staiga gavę laisvę, vieni žmonės padaro daug klaidų, o kiti leidžia jas daryti.
...bet jeigu vis dėlto reikėtų įvardinti vieną vienintelę priežastį, kodėl aš didžiuojuos, kad gyvenu Lietuvoj? Ogi dėl to, kad tikiu, kad užsispyrusiai tikiu - viskas mums bus gerai, gal ne rytoj, gal ne po metų, bet kada nors tikrai bus.
Ar girdžiu skeptiškus balsus? Dar viena optimistė didžiuojasi, kad gyvena šitoj vargšų šaly? Taip, didžiuojuos, išdidžiai dėviu tautinį kostiumą, giedu Tautišką giesmę, groju lietuviškais muzikos instrumentais ir mokau vaikus liaudies dainų. Sakysit, tai tik paradinė pusė? Gali būti.
Nesakau, kad dabar gyventi lengva (tik ar kada buvo lengva?). Gali būti, kad ir mano vaikams teks kada nors sotesnio duonos kąsnio ieškoti užjūrio platybėse. Bet nuo mažens jiems sakau: didžiuokis, kad lietuvis esi. Juk tiesiog stebuklas, kad greta tokių didelių valstybių mes išlikom, su savo kalba, papročiais, savitumu. Kuo dažniau visi, nuo mažo iki seno, nuo „žemo“ iki „aukšto“ tai kartosim, kuo labiau tikėsim, kuo drąsiau didžiuosimės savo Lietuva, tuo daugiau aplink pamatysim gerų žmonių, tuo mažiau šešėlių mus persekios, tuo laimingesni būsime. Gal pradedam? Nuo savęs... Nuo šiandien.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Konkursą pratęsiame ir kviečiame visus skaitytojus iki liepos 30 d. dalyvauti rašinių konkurse ir papasakoti, kodėl didžiuojatės gyvendami Lietuvoje? Galbūt užsienyje sutikote sunkioje situacijoje padėjusį tautietį, dar sykį priminusį, kokia vieninga ir broliška mūsų tauta? O gal prisimenate nemalonius laikus, kai tekdavo stovėti eilėje prie pieno, bananai atrodė kaip svajonė ir dėl to vertinate, tai ką turite dabar?
Nepabijokite prisipažinti, kodėl džiaugiatės būdami Lietuvoje, ir pretenduokite į skaityklę – ji bus padovanota vienam įdomiausio rašinio autoriui. Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt arba DELFI Piliečio sistemoje.
Norintys įamžinti tai, kas juos labiausiai džiugina Lietuvoje, nuotraukoje, gali liepos 15 - 30 d. dalyvauti specialiame DELFI Piliečio „Facebook“ paskyros pratęstame konkurse – gražiausios nuotraukos autorius gaus 3 val. trukmės fotografijos pamoką pas fotografą Tomą Kaunecką.
Tradiciškai gimtadienio proga skelbiame geriausių DELFI Piliečio rubrikos autorių rinkimus!
Iki liepos 27 d. vyksiančiuose rinkimuose trijose kategorijose – geriausios istorijos, įdomiausios naujienos ir šauniausio vaizdo – kviečiame rinkti jums labiausiai patikusių autorių tekstus.
Rinkimų laimėtojai bus paskelbti liepos 28 d. ir apdovanoti 200 litų vertės „Gera dovana“ kuponais.