Kokiu tikslu Rusija priėmė kiekvieną Lietuvos klubą, panorusį rungtyniauti prorusiškoje lygoje? Atsakymas, manau, turėtų būti labai paprastas – krepšinis Lietuvai labai svarbus. Valdyk Lietuvos krepšinį – valdysi Lietuvos žmones. Kauno „Žalgiriui“ pasitraukus iš šios lygos, VTB vadovai jį tarsi pamiršo, dažnai bandė nurašyti, pašiepti, iškelti VTB lygoje kitas rungtyniaujančias Lietuvos komandas. Tas „Žalgiris“ visais laikais maišė kortas garbiems Rusijos ponams. Nepaėmę kokybės – nusprendė pasiimti kiekybę.

Pabandykime pažvelgti iš arčiau, kokie nauji Lietuvos klubai priimti rungtyniauti į VTB.

Alytaus „Dzūkija“. Vos pernai sugrįžęs rungtyniauti į LKL (beje sugrįžęs taip pat nesportiniu principu, mat NKL finale jie kaip ir pralaimėjo) bei vilkęsis turnyrinės lentelės apačioje. Į atkrintamąsias varžybas alytiškiai nepateko.

Ką toks klubas gali pasiūlyti atvirajai Rusijos lygai, kai net Lietuvoje buvo priskiriamas prie autsaiderių? Intriguojančias rungtynes? Gerą klubo komunikaciją? Žinomas pavardes? Ne. Gali pasiūlyti tik Alytaus miestą, ant kurio Ivanovas galės uždėti vėliavėlę, kurio vaikai krepšinio rungtynėse matys tiek Rusijos, kiek net pirmas Baltijos kanalas neparodė.

Antrasis klubas – Kėdainių „Nevėžis“. Ekipa pernai metais garsėjo nebent tuo, kad ją kaip skęstantį laivą vidury sezono paliko pusė komandos žaidėjų. Reguliariajame sezone „Nevėžis“ sugebėjo užimti (ne)garbingą aštuntąją vietą ir kaip jau įprasta iš varžybų pasitraukė ketvirtfinalyje. Eilę metų klubas nedemonstruoja praktiškai jokių rezultatų ir nelabai yra iš ko jų demonstruoti. Tikisi eidami į VTB gauti pinigų bent jau egzistavimui? Galbūt. Bet ar pagalvoja, gerbiami klubo vadovai, ko iš jų nori VTB ir kodėl jie taip mielai priimti į draugingąją lygą?

Ir paskutinis klubas – Panevėžio „Lietkabelis“, kurį galima pasveikinti nebent su tuo, jog jau kelis metus nepakeitė savo pavadinimo.Vis dėl to, kad ir kokiu skambiu vardu vadinosi Panevėžio krepšinio ekipa rezultatai visuomet išliko tokie patys – prasti. Reikia pripažinti, jog futbolo mieste krepšinio klubas merdi. Nors šiemet antroje sezono pusėje ir pradėjo žaisti kažką panašaus į krepšinį, bet to nepakako, jog patektų į LKL atkrintamąsias varžybas. Kaip ir kiekvienais metais „Lietkabelis“ liko turnyrinės lentelės uodegoje.

Taigi žiūrime, ką turime: į VTB lygą žygiuoja LKL autsaideriai, ko jie ten eina turbūt ir patys gerai nežino, vieni gal tam, kad egzistuotų, kiti užsikrėtė neva sėkmingu „Neptūno“ pavyzdžiu (apie jį šiek tiek vėliau). Todėl čia negalima kalbėti apie jokį sportinį principą, ekipos į lygą priimtos tikrai ne dėl savo rezultatų. Vienintelis dalykas, kuris išskiria šiuos klubus tai sąlyginai naujos, renovuotos arenos, talpinančios pakankamus kiekius žmonių, kurie galės stebėti iš arti kaip Rusija atkeliauja į Lietuvą ir tuo pačiu Lietuva keliauja į Rusiją.

Nejaugi niekas nesusimąsto, kodėl VTB priima tiek daug Lietuvos komandų? Juk panašaus lygio ekipų kaip „Nevėžis“ ar „Lietkabelis“ jie nesunkiai gali rasti antrojoje Rusijos lygoje, gali rasti ir šalyse, kuriose krepšinis iš viso nėra populiarus. Atsakymą į tai puikiai manau žino lygos vadovai ir nujaučia dauguma politinius įvykius sekančių krepšinio gerbėjų.

Dabar pakalbėkime apie komandą, kurią kaip pavyzdį pirštu rodo kiti į VTB žygiuojantys Lietuvos klubai – Klaipėdos „Neptūną“. Ekipa šiemet tapo LKL vicečempione ir taip perrašė Lietuvos krepšinio istoriją. Viskas kaip ir puiku, daugiau intrigos, įdomiau žiūrovams, bet labiausiai šokiravo klubo vadovo Osvaldo Kurausko pasakymas, kad daugiausiai prie to prisidėjo ne treneris Maksvytis, surinkęs per keletą metų ekipos branduolį, ne miesto savivaldybė, rėmusi klubą jau eilę metų, ne sirgaliai, rinkęsi gausiai į visus namų mačus ir net ne naujoji tikrai labai šauni arena, o būtent VTB lyga.

Nežinau, kokias pajamas gavo iš VTB „Neptūnas“, bet žiūrint į šios komandos sudėtį, nebuvo ji tikrai ženkliai pakitusi nuo sudėties, kuri prieš metus laimėjo LKL bronzos apdovanojimus ir tuo pačiu iškovojo teisę rungtyniauti Europos taurės turnyre. Taigi nemanyčiau, jog VTB lyga labai stipriai papildė klubo kišenę. Vis dėl to manyčiau būtent komandos branduolio išlaikymas, geri trenerio sprendimai, nauja arena leido „Neptūnui“ iškilti į naujas aukštumas, bet aišku O. Kurauskui geriau žinoti... Tik, kaip žmogus suprantantis krepšinį, O. Kurauskas turėtų puikiai suprasti, jog nuo visiško fiasko šį sezoną jo ekipą skyrė taip pat labai nedaug.

Šiaulių „Šiauliai“ bei Prienų „Tonybet“, kurie nerungtyniauja VTB, buvo per plauką nuo to, jog išmestų uostamiesčio klubą tiek ketvirtfinalyje, tiek pusfinalyje, ir iš geriausio visų laikų sezono būtų likęs šnipštas. Taigi tikrai negalima teigti, jog „Neptūnas“ buvo visa galva aukštesnis už kitas LKL komandas, kurios nerungtyniavo VTB lygoje. Juolab, jog pasirodymas jau minėtame „Eurocup“ turnyre buvo niekuo neišsiskiriantis. Prienai bei Šiauliai ir be VTB pinigų sugebėdavo netgi geriau pasirodyti, o ir toje pačioje VTB lygoje klaipėdiečių pasirodymą galima vertinti vienu žodžiu – blankus.

Ir, be abejo, desertui aptarkime, kokią naudą iš VTB lygos jau daug metų gauna „Lietuvos rytas“. Bene didžiausias pasiekimas – prarasta Eurolygos B licenzija, kurią turėjo LKL. Taigi realu, jog šią Lietuvos ekipą dar labai negreit išvysime stipriausiame senojo žemyno turnyre. Juk rungtyniaudamas Rusijos lygoje jau tiek metų „Lietuvos rytas“ turėjo susižerti milžiniškus pinigus, susigriebti visus stipriausius Lietuvos krepšininkus ir dominuoti ne tik LKL, bet ir Eurolygoje. Kažkodėl vaizdas visai kitoks. Klubas išgyvena sunkiausius laikus, nepatenka į LKL finalus, fanai jau nebeatsimena, ką reiškia laimėti bent kažkokį trofėjų, o „Siemens“ arena antrąjį savo aukštą atidaro nebent, kai atvyksta žvaigždės iš Rusijos.

Dėl ko taip galėjo atsitikti? Pirmiausia, kas šauna į galvą, tai įtemptas klubo tvarkaraštis, nuolatiniai skrydžiai po plačiąją Rusiją, tada Eurolygos rungtynės kokiam nors Izraelyje, o grįžus dar į Klaipėdą autostrada dardėti reikia. Komandą jau kelis metus gyveno „ant ratų“, tai kada treniruotis? O ką kalbėt apie tai, kad žaidėjai sezono pabaigoje vos pavilkdavo kojas? Bet nieko, juk svarbu, kad atvykęs į „Siemens“ areną Ivanovas su šypsena veide pakalba apie tai, jog VTB lyga daug įdomesnis ir svarbesnis čempionatas nei nacionalinės pirmenybės. Taigi, mano nuomone, būtent dalyvavimas VTB lygoje „Lietuvos rytą“ nusiuntė ten, kur jie yra dabar.

Gal ir ne viskas LKL gerai, gal trūksta profesionalumo daugeliu atžvilgiu, galbūt atotrūkis tarp lyderių yra per didelis, bet tai yra mūsų pačių – lietuvių eilę metų kurta ir puoselėta lyga, kurią dabar į antrą planą už kelias rusiškas kapeikas nustūminėja beveik pusė Lietuvos ekipų. Jau šiemet buvo aiškiai parodyta, jog VTB yra aukščiau už LKL, kuomet būtent nacionalinių pirmenybių finalo datos buvo derinamos prie Rusijos lygos tvarkaraščių. Baisiausia šioje situacijoje yra tai, jog Lietuvos krepšinis yra parduodamas ir parduodamas labai jau pigiai. Belieka tikėtis, jog LKL vadovybė imsis realių veiksmų tam, jog VTB lyga Lietuvoje nerastų sau vietos, o mes, krepšinio mėgėjai, galime nebent ignoruoti šį turnyrą ir parodyti, jog sovietinė lyga mums visiškai nerūpi.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!