Atostogaudamas Prancūzijos kurortuose jis būtų išleidęs penkis kartus daugiau pinigų, tačiau ne dėl taupumo jis rinkosi Šventąją. „Tik dėl egzotikos. Dalykai, kurių gyvenime neįsivaizdavau egzistuojant – Šventojoje yra ant kiekvieno kampo! “ - tvirtina Marc, savaitei išsinuomavęs kuklų butuką už 130 litų parai, ir pateikia savo įspūdžių bei nuotraukų dienoraštį. Kelionėje po sovietinius laikus menančius objektus jį lydėjo mylima lietuvaitė Ieva.
Valgykla turėtų vadintis „Goodbye, Lenin“
„Valgykloje, įsikūrusioje apleistame, apgriuvusiame pastate Šventosios pakraštyje apsilankiau vedamas smalsumo. Maniau, tai negyvenamas namas, tačiau kabojo iškaba „Valgykla“.
Surizikavau ir įžengiau. Viduje viskas buvo sena, bet gana tvarkinga, maistas paprastas, riebus, bet skanus.
Ir pigu! Išbandžiau dešreles su bulvėm fri ir cepelinus (draugė Ieva maldavo nieko nevalgyti, kad neapsirgčiau, bet galiu pasakyti, kad nieko baisaus man nenutiko).
Sujaudino bendra nuotaika valgyklos viduje, tarsi kas mus visus būtų nukėlęs į praeitį kaip filme „Goodbye Lenin“. Nustebino, kad valgykloje lankosi labai daug žmonių, turbūt nedaug uždirbančių. Didžiausias mano pastebėtas minusas - baisi tualetų būklė. Jie turbūt neremontuoti nuo pastato atsiradimo, o jis, mano, inžinieriaus nuomone, pastatytas labai seniai.“
Netikėtas radinys aplūžusiame namelyje: „Kokybiški rūbai moterims\ merginoms“
„Niekaip nesupratau, ką iškaba „Kokybiški rūbai“ galėtų reikšti, nes parduotuvė įsikūrusi apleistame namuke. Maniau, kad tai kempingas. Bet galvą iškišusi stamboka pardavėja kvietė užeiti vidun.
Tiksliau, nekvietė, bet skvarbiu žvilgsniu pervėrė, rymodama prie įėjimo.
Įėjome. Viduje pasitiko turbūt jos vyras arba bedarbis sūnus, kuris atliko prižiūrėtojo, kad niekas nevogtų rūbų, vaidmenį.“
Markui labai patiko drabužių iš antrų rankų idėja (Prancūzijoje tai labai nepopuliaru ir beveik neegzistuoja): „labai ekologiška dar kartą dėvėti jau dėvėtus drabužius ir tikrai galima rasti kažką kokybiško! Džinsai kainavo kelis litus, bet tiesą pasakius, šiek tiek smirdėjo. Gal net pelėsiais. Taigi nieko nenusipirkau...“
Žuvų pardavimas: gatvėje, pliaže, laive, visur
„Pirmą kartą mačiau tokį dalyką viduryje gatvės. Žuvys pardavinėjamos tiesiog iš mašinos bagažinės. Stovi mašina, ir vyras prekiauja žuvimis tarsi kokiomis plytomis. Higiena? Nežinau... Arba laiveliu priplaukia į pliažą vyrai, įmeta inkarą ir prekiauja. Karštis – plius 35, jokių šaldytuvų laive nėra. Yra ir specialūs nameliai - rūkyklos. Čia sustojau, nes atrodė higieniškiausia vieta.
Keisčiausia, kad pardavėjo paklausus, iš kur atkeliavo pas jį žuvys, jis negalėjo atsakyti. Sakė: „iš skirtingų vietų“. Žinant, kad yra ir labai užterštų vandens telkinių, gal kiek ir baisoka buvo pirkti. Bet aš pabandžiau, skonis nenuvylė.“
Pliažas – jokios ramybės: neužsičiaupiantys garsiakalbiai ir čeburėkų pardavėjai
„Šventosios pliažas - toks gražus ir didelis! Tikras gamtos stebuklas. Tačiau net jei jame nedaug žmonių (lyginant su Italijos ir Prancūzijos kurortais), ramybės nėra. Kažkoks siaubas! Ištisai vaikšto rėkdami: “karšti “Žaros” (arba “Bangos”) čeburekai”, gal kas kelias minutes, nemeluoju! Prekeiviai lipa vos ne ant galvų!
O iš garsiakalbių nensustojamai sklinda praešimai ir skelbimai – apie orą, baidarų nuomos punktą, apie ką daryti pamačius skęstantį, vagį ar šiaip nusikaltėlį, kaip elgtis skęstant ir panašiai. Jau po pirmos dienos bijojau vagių ir bangų... Tiesa, čia pirmą kartą mačau moterų pliažą. Jame tiesiog ant paklodžių pardavinėja kelnaites ir liemenėles. Labai patiko. Europoje dažniausiai yra bendri ir nudistų pliažai, apie moterų net nebuvau girdėjęs.“
Kokia katastrofa ištiko šitą miestą?
„Vaikščiodamas po miestelį nenustojau stebėtis baisiais apleistais pastatais. Mane nuolat kamavo klausimas - kas gi nutiko šitam miestui? Kas jį užpuolė? Trifidai, kaip fantastinėje knygoje, ar kas nors dar baisiau? Kaip gali taip atrodyti kurortas nuostabioje gamtos zonoje? Tai neįtikėtina! Tiek daug apleistų, negyvenamų pastatų!
Šalia tų pastatų-vaiduoklių dar statomi nauji, kai kurie irgi jau stovi tušti!
Girdėjau, kad tai nelegalios ar užšaldytos statybos.. Kai kuriose vietose mačiau stendus su užrašais, kad Europos sąjunga čia finansuoja pastatų atnaujinimą, statybą, tačiau tie stendai nublukę, o aplink niekas nevyksta.
Įspūdis toks, kad daugelis miesto vietų yra nepasikeitusios ir neliestos mažiausiai penkiasdešimt metų. Šviestuvai gatvėse – surūdiję, neveikiantys, parkas apleistas, apaugęs žolėmis, sugriuvęs geležinkelio tiltas į jūrą. Turbūt tai pinigų, iniciatyvos trūkumas.
Mano išvada – verkiant trūksta pastatų priežiūros darbų visoje Šventojoje, nes greitai nebeliks nei kur gyvent, nei kur valgyt.“
