Šiame straipsnyje trumpai apžvelgsiu, kaip Lietuvos ekonomika vystėsi pastaraisiais metais ir kokios naudos iš euro įvedimo Lietuvoje turės Baltijos šalys.
Krizių patirtis
Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių, ekonomika patyrė sunkių pokyčių laikus, ypač sunkus buvo ekonomikos pertvarkos laikotarpis devyniasdešimtųjų pradžioje, 1998 metais, po Rusijos krizės, 2008-2009 m.
Įvykus paskutinei krizei Lietuvai reikėjo milžiniškų pastangų atgauti konkurencingumą; viena vertus, įmonėse ir apskritai valstybėje padidėjo produktyvumas, kita vertus, buvo būtina sumažinti ekonominio burbulo metu pakeltas algas ir pensijas, kurios nebuvo tvarios vertinant tiek iš biudžeto, tiek iš įmonių išsilaikymo ir vystymosi perspektyvos. Šis procesas įvyko sėkmingai, ir ypatinga reikšmė jame tenka eksportui bei racionaliam pasinaudojimui geografine padėtimi, tampant tiltu tarp Vakarų ir Rytų rinkų.
Analizuojant krizės įveikimo Lietuvoje patirtį, matyti, kad didelė padaryto darbo dalis pravers ir darbuojantis euro zonoje, taip pat rūpinantis valstybės konkurencingumo atgavimu ir stiprinimu.
Lietuvos ekonomika – puikios formos
Mes, Baltijos šalių gyventojai, dažnai esame linkę savo šalyse pastebėti bloga, nematydami to, kas padaryta ar pradėta daryti gerai. Laužydama tokią tradiciją, šią reikšmingą Lietuvai dieną pakalbėsiu apie kai kuriuos teigiamus pasiekimus.
Pastaruosius trejus metus Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas buvo tarp trijų sparčiausių visoje Europos Sąjungoje, nors vis labiau mažėja gyventojų skaičius ir įmonių paskolų portfelis. Maža to, Lietuva prisiviliojo tokius pasaulinio lygio finansų sektoriaus investuotojus kaip Barclays, Western Union. Ir Lietuvos privačiojo sektoriaus įsiskolinimas, skaičiuojant procentais, palyginti su bendruoju vidaus produktu, yra mažiausias iš visų Baltijos valstybių. Kitų Baltijos šalių ekonomikoms vis svarbesnis tampa paslaugų sektorius, o Lietuva palaikė gamybos sektorių ir tai Lietuvoje padėjo lengviau išgyventi krizės laikotarpį.
Tačiau užmigti ant laurų Lietuvai nederėtų, reikėtų ir toliau stiprinti savo ekonomiką. Pirmiausia, vienas iš dabar kylančių iššūkių yra vėl pasiekti kreditų augimą, kad augtų investicijos ir būtų kuriamos naujos darbo vietos. Antra, reikia sumažinti struktūrinį nedarbą, kitaip sakant, pasiūlos ir paklausos darbo rinkoje neatitikimą. Trečia, vis svarbiau tampa įvykdyti užsimotus įgyvendinti reikšmingus infrastruktūros projektus energetikos ir transporto sektoriuose.
Euro įvedimo procesas Lietuvoje bus lengvesnis
Manau, kad lietuviams pereiti nuo nacionalinės valiutos lito prie euro tiek praktiškai, tiek psichologiškai bus lengviau nei estams ar latviams. Pirma, kaip jau minėjau, Lietuvai pravers abiejų Baltijos kaimynių euro įvedimo praktinė patirtis, įskaitant tokias sritis, kaip grynųjų pinigų paruošimas, bankų mokėjimo sistemų pertvarka, gyventojų informavimas apie naujų pinigų požymius ir apsaugines savybes, valiutos keitimo procesą, centrinio banko sėkmingą dalyvavimą vykdant Eurosistemos monetarinę politiką.
Lietuvoje, panašiai kaip Estijoje ir Latvijoje, prieš euro įvedimą matomas visuomenės susirūpinimas apie naujos valiutos įtaką ekonomikai ir kasdieniniam gyvenimui. Estijos ir Latvijos pavyzdžiai rodo, kad euro įvedimas nesukels reikšmingo kainų padidėjimo. Visose eurą įsivedusiose šalyse euro įvedimo įtaka kainoms paprastai būna apie 0,2–0,3 procentinio punkto, o tai lygintina ir su daug įprastesnių veiksnių įtaka, pavyzdžiui, naftos produktų kainos pokyčiais pasaulinėje rinkoje ar prastu bulvių derliumi. Nacionalinis identitetas irgi nebus prarastas – jei Latvijos ar Lietuvos chorai gali dalyvauti pasaulio chorų karuose, tai Lietuvai kaip valstybei bus ką pasakyti bei duoti ir formuojant bendrą euro zonos monetarinę bei ekonominę politiką. Ir Lietuvos euro monetos, kuriose pavaizduota herbo figūra Vytis, tikėkimės, lietuviams ir kitiems europiečiams patiks ne mažiau nei Milda (nacionalinis Latvijos simbolis).
Nauda Lietuvai
Lietuva naudą dėl euro įvedimo jaučia dar prieš tapdama lygiaverte Eurosistemos dalyve, ir tai ne tik ekonomikos sutvarkymas bei konkurencingumo sustiprinimas.
Kaip rodo Latvijos pavyzdys, aiškus įsipareigojimas įsivesti eurą ir pozityvus sprendimas apie prisijungimą prie euro zonos dar iki įsivedant bendrąją euro zonos valiutą pagerina valstybės vertinimą tarptautinėje arenoje, dėl to pagerėja šalies kredito reitingas ir sumažėja valstybės skolos tvarkymo išlaidos. Taigi, biudžete susitaupo pinigų ir juos galima skirti šalies, visuomenės poreikiams.
Dar vienas svarbus privalumas yra tai, kad nebelieka devalvacijos galimybės. Jos dabar nebeliks visose Baltijos šalyse. Tai ypač svarbu, atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją.
Teigiamą poveikį pajus ir kitos Baltijos valstybės
Tarp didžiausių laimėtojų dėl euro įvedimo Lietuvoje minėtini ne tik Lietuvos verslininkai ir gyventojai, bet ir visos trys Baltijos valstybės – visų trijų ekonomikos yra susijusios prekybos saitais, visos trys yra suinteresuotos bendradarbiauti kaip regionas ir visos turi bendrą interesą kuriant euro zonos ateitį.
Įvedus eurą dar labiau sustiprės Estijos, Latvijos ir Lietuvos ekonominė integracija. Pagrįsta manyti, kad skirtingų valiutų naudojimas ją stabdė, o su euro įvedimu Lietuvoje Baltijos valstybės investuotojų akyse negrįžtamai tampa vienu ekonomikos regionu.
Pagal bendrą Baltijos šalių gyventojų skaičių (6,3 mln.) būsime kažkur tarp Suomijos (5.4 mln.) ir Austrijos (8.5 mln.), o toks regionas yra daug patrauklesnis tiek vietos, t. y. Baltijos šalių, verslininkams plečiant veiklą, tiek pritraukiant investicijas.
Be to, išnykstant valiutos keitimo išlaidoms, Baltijos šalims bus paprasčiau prekiauti tarpusavyje, dėl to išaugs prekyba tarp šių valstybių, taip bus užtikrinamas naujų darbo vietų kūrimas, pajamos ir materialinė gerovė visose Baltijos šalyse.
Beje, Latvijoje įvedus eurą, gerokai padaugėjo turistų, atvykstančių iš Estijos. 2014 metų pirmąjį ketvirtį svečių iš Estijos, kurie apsistojo viešbučiuose ir kitose turistų apgyvendinimo vietose, skaičius padidėjo 23,6 procento, palyginti su 2013 metų pirmuoju ketvirčiu.
Baltijos šalis vienys ne tik panaši istorija ir bedra valiuta, bet ir sėkmingas bendradarbiavimas daugelyje sričių, įskaitant NATO, Rail Baltica projekto įgyvendinimą, energetikos projektus ir daugelį kitų sričių. Patirties ir žinių perdavimas irgi stiprina bendradarbiavimą tiek tarp žmonių, tiek tarp institucijų – toks pavyzdys ir yra euro įvedimo procesas (Estija – Latvija – Lietuva); šiuo metu Latvijai labai praverčia Lietuvos patirtis pirmininkaujant ES.
Ši diena ypatinga ne tik Lietuvai, bet ir visoms Baltijos valstybėms. Nuo 2015 metų sausio 1 dienos mes būsime kartu ir bendrosios valiutos sąjungoje. Aišku, niekur nedings ir sveika konkurencija tarp kaimynių – bus svarbu, kokia kiekvienos iš šių šalių fiskalinė politika, kiek kurioje bus patraukli verslo aplinka, kiek šalių verslininkams seksis eksportuoti į Baltijos šalių ir kitas rinkas. Tačiau tokia konkurencija – manau, pritarsite! – visoms trims Baltijos šalims bus tik į naudą.
