Kasmet Baltijos jūros srovės į mūsų pakrantę jų atplukdo šimtus. Čia jos užbaigia savo gyvybės ciklą. Pasaulyje yra daugybė mirtinai nuodingų medūzų rūšių, bet šių baimintis nėra ko. Lietuvos jūrų muziejaus vyriausiasis ichtiologas Saulius Karalius papasakojo plačiau apie šiuos gyvius – nei žuvis, nei gyvūnus.
„Medūzos į mūsų pakrantę yra atnešamos srovių. Natūraliai jos čia nesidaugina, nes mūsų vanduo yra nepakankamai sūrus. Jei pas mus druskingumas siekia 6-7 promiles, joms reikia bent 35 promilių. Paprastai pasirodo rugpjūčio mėnesį. Šiemet jos itin ankstyvos. Sunku prognozuoti kiek jų bus šiemet, bet kartą teko matyti jų uosto akvatorijoje tūkstančius. Jų buvo tiek, kad tiesiog jas malė kelto sraigtas“, – pasakojo pašnekovas.
Pasaulyje yra mirtinai nuodingų medūzų, bet į Lietuvą tokios neatklysta. Vis dėlto kartais ir jų geriau pasisaugoti.
„Reikia atsiminti, kad jos yra medžiotojos. Savo maistą susimedžioja su nuodingais plaukeliais. Suaugusiam žmogui jos pakenkti negali, nebent nudilginti odą, kur ji plonesnė ir jautresnę – pilvą, pavyzdžiui. Taip pat gali pakenkti kūdikiams, bet man neteko girdėti nė vieno tokio atvejo“, – pasakojo S. Karalius.
Atradus medūzą vandenyje nereikia išsigąsti. Kartu galima ir pasimėgauti atradimo džiaugsmu, ypač Baltijos jūroje, kuri nėra labai svetinga gyvybei.
„Be to, kad Baltijos jūra yra smarkiai užteršta, ji nėra labai tinkama gyvybei. Gėlavandenėms žuvims ji yra per sūri, o okeaninėms per gėla. Kiekviena rūšis yra labai svarbi biologinei įvairovei. Jei medūzų nerastume – sunerimtume. Jos yra ypatingai jautrios aplinkai ir tai, kad jos pas mus atvyksta, jau yra rodiklis, kad nėra viskas taip blogai“, – pasakojo specialistas.
Į Lietuvos pakrantes atklystančios medūzos nieko nebijo, nebent būti išmestos į krantą. Mūsų žuvys jomis nesimaitina, o ir pačiame Atlante jos neturi daug priešų – tik jūrinius vėžlius.
Neretai žmones stebisi į krantą išmestomis medūzomis, tartum jų niekada anksčiau nebūtų buvę. Visgi yra kiek kitaip ir jos čia užklysta nuo neatmenamų laikų.
„Tai nėra invazinė rūšis. Jos čia buvo visą laiką“, – tikino mokslininkas.
Nespėję šiemet pamatyti medūzų neturėtų nusiminti. Jas visus metus galima išvysti Lietuvos jūrų muziejaus akvariume. Jas įveisti, pašnekovo teigimu, buvo tikras iššūkis.
„Turėjome paprastesnių medūzų. Jų maitinimasis daug paprastesnis – daugumą medžiagų jos gauna jas apšvietus. Simbiotiniai dumbliai joms pagamindavo maisto medžiagų. Ausytosios medūzos tokių dumblių neturi ir maitinasi vien tik gyvu maistu. Atskirai joms veisiame maistą, o dar turime jį praturtinti vitaminais“, – pasakojo ichtiologas.
Šiuo metu Lietuvos jūrų muziejuje galima išvysti 12 medūzų, o taip pat laukiama ir jų pagausėjimo – jau auginami maži medūzų polypai, kurie vėliau virs grakščiomis medūzomis.