Tačiau, kaip teigiama šiame komunikate, tai nebus trečiasis sankcijų etapas, apimsiantis viso Rusijos ekonomikos sektoriaus apribojimą.

Šis paketas vadinamas tarpiniu etapu, kuris, kaip teigia diplomatai, taps perėjimu iš antrojo sankcijų etapo į trečiąjį, apims keturis elementus.

Visų pirma ES ketina nutraukti Europos investicijų banko skiriamą finansavimą visiems naujiems Rusijos projektams bei apjungti pajėgas tam, kad būtų užkirstas kelias panašioms investicijoms iš kitų tarptautinių organizacijų, kurioms priklauso ES šalys, ypatingai akcentuojamas Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas.

Antra, viršūnių susitikimo dalyviai ketina praplėsti pavieniams asmenims jau taikomas sankcijas bei į sąrašą įtraukti įmones.

Nors komunikate konkrečiai neminima, kurioms įmonėms bus taikomos sankcijos, JAV į analogišką sankcijų sąrašą įtraukė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu siejamus bankus bei įmones.

Trečia, viršūnių susitikimo metu gali būti nuspręsta iš dalies nutraukti ES Rusijai skiriamą pagalbą.

Didžioji šios pagalbos dalis skiriama pagal Europos kaimynystės bei partnerystės priemonės programą – pagrindinį ES naudojamą plėtrai skirtą finansavimo įrankį.

Finansavimas pagal šią programą skiriamas ES nepriklausančioms valstybėms Rytų Europoje bei Šiaurės Afrikoje.

Ketvirtasis komunikate išdėstytas tarpinio sankcijų etapo elementas – ES ketinimas tęsti Kremliui daromą spaudimą dėl Krymo užėmimo, nes šį klausimą nustelbė šiuo metu Rytų Ukrainoje vykstantys susirėmimai. Diplomatų teigimu, tikėtina, kad šis ES ketinimas bus įgyvendinamas pasitelkus Kryme pagamintų prekių improto bei investicijų į šį regioną apribojimais.

ES jau taiko kelionių draudimą ir turto įšaldymą daugiau nei 60 asmenų iš Rusijos ir Ukrainos, kurie prisidėjo prie krizės kurstymo. Tačiau ji kol kas delsia imtis baudžiamųjų priemonių, kurios būtų nukreiptos prieš konkrečius ekonomikos sektorius - tai vadinama trečioji sankcijų fazė, nuo kurios nukentėtų abi pusės.

D. Grybauskaitė siūlo ginklų embargą

Į viršūnių susitikimą Briuselyje atvykusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį paragino įvesti ginklų embargą Rusijai dėl krizės Ukrainoje eskalavimo ir perspėjo dėl prorusiškų kandidatų į Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų vadovo postą.

Dalia Grybauskaitė Briuselyje
„Lietuva ir kitos Baltijos šalys atvirai ir griežtai reikalauja, kad situacija būtų atspindėta mūsų dokumentuose, ir sankcijos, kurios jau vėluoja, pavyzdžiui, uždrausti (Rusijai - BNS) tiekti karinę įrangą, technologijas ir pan., kurios dar nepriimtos, bet būtinai jas reikia įvesti“, - Briuselyje sakė prezidentė.

Pasak diplomatų, viršūnių susitikime ES lyderiai turbūt nepriims sprendimų dėl draudimo parduoti ginklus Maskvai, bet gali pasiūlyti taikyti sankcijas įmonėms, remiančioms Ukrainos separatistus, taip pat įšaldyti Europos investicijų banko bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko projektus Rusijoje.

„Baltijos šalys ir Lenkija labai pasisako už aiškias žinias Rusijai. Jei žinios nėra aiškios, Rusija eina toliau ir agresyviai elgiasi Europoje ir Europos pasienyje“, - žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

A. Merkel: Rusija padarė per mažai taikai Ukrainoje pasiekti

Angela Merkel Briuselyje
Prieš prasidedant Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimui, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pranešė, kad Bendrijos lyderiai svarstys naujas ekonomines sankcijas prieš Rusiją, informuoja "Reuters".

"Mes kalbėsime apie naujas sankcijas, nes manome, kad Rusijos indėlis į taiką Ukrainoje nėra pakankamas", - pareiškė Vokietijos vadovė.

Žiniasklaida anksčiau skelbė, kad ES lyderiai gali bandyti užblokuoti paskolų teikimą Rusijoje plėtojamiems projektams, taip pat išplėsti iki šiol taikytas sankcijas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1127)