Tačiau planas pasisavinti svetimus pinigus „Swedbank“ konsultantei baigėsi labai liūdnai – dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo buvo iškelta baudžiamoji byla, o iš klientų pagrobtus pinigus teko grąžinti.
„Aš labai gailiuosi, kad taip padariau“, – prisipažino 29 metų dabar jau buvusi banko konsulantė Julija Š.
Moteriai iškeltą baudžiamąją bylą antradienį išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerijus Paškevičius nuosprendį žada paskelbti jau po dviejų savaičių – valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Tomas Januškevičius kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisiimančiai Julijai Š. pasiūlė skirti gerokai švelnesnę, nei numato įstatymas, bausmę.
Pasak jo, Julija Š. nuo pat tyrimo pradžios pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi, bankui atlygino padarytą žalą, be to, sumokėjo ir 2 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimą buvusiai savo bendradarbei, kurios duomenimis pasinaudodama pasisavino „Swedbank“ klientų pinigus.
T. Januškevičiaus teigimu, teisingumo principas būtų pasiektas Julijai Š. paskyrus 20 MGL dydžio (2 600 Lt) baudą bei pusantrų metų laisvės apribojimo bausmę, kurios metu moteris turėtų neatlygintinai išdirbti 150 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, besirūpinančiomis neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Pasinaudojo atostogaujančia kolege
„Byloje neginčijamais įrodymais nustatyta, kad sukčiaudama Julija Š. apgaule įgijo banko klientų pinigus – daugiau kaip 64 tūkst. Lt bei suklastojo oficialius dokumentus“, – teisme pažymėjo prokuroras.
Pasak jo, dar praėjusių metų sausio 10-ąją Julija Š. savo darbo vietoje paskambino į „Swedbank“ Pagalbos aptarnavimo centrą ir prisistatė savo kolege – Galina B.: moteris teigė, kad namuose pamiršo specialiai kiekvienam banko konsultantui išduotą kortelę, todėl negali ne tik prisijungti prie banko informacinės klientų aptarnavimo programos, bet ir atlikti finansinių operacijų.
Banko pagalbos aptarnavimo centro darbuotojai patikėjo, kad jiems skambina Galina B., todėl išdavė laikinąjį slaptažodį. Tiesa, niekam įtarimo nesukėlė net ir tai, kad Galina B. tuo metu dviem savaitėms buvo išėjusi atostogauti.
Gavusi laikinąjį Galinos B. vardu išduotą kodą, Julija Š. prisijungė prie banko informacinės klientų aptarnavimo programos ir trijų klientų vardu užpildė prašymus nutraukti indėlio sąskaitas.
Iš karto po to moteris sau išsimokėjo indėlininkų pinigus – viena klientė neteko 9 tūkst. eurų (virš 31 tūkst. Lt), kita – 20 tūkst. Lt, o dar trečia – 13 tūkst. Lt.
Pensininkė patyrė šoką banke: pinigų jau nebėra
Vieną dieną netikėtai nutrauktos trys indėlininkų sutartys tame pačiame Klientų aptarnavimo centre niekam nesukėlė įtarimų, juoba kad tinkamai buvo sutvarkyti visi dokumentai. Tačiau yla iš maišo išlindo po pusmečio, kai į „Swedbank“ Šalčininkų skyrių kreipėsi viena pensininkė, panorusi pasiimti palūkanas už savo indėlį.
„Senelė kas pusmetį į banką atvažiuodavo pasiimti palūkanų, – teisme pasakojo banko klientės anūkė. – Birželio 25-ąją atvažiavusi į banką močiutė sužinojo, kad jos pačios prašymu sąskaita yra uždaryta ir nebėra jokių pinigų“.
Liudytoja sakė, kad iš karto po to močiutė nuvažiavo ir į sostinės Karoliniškių klientų aptarnavimo centrą, kur tik patvirtino, jog indėlio sąskaita iš tikrųjų uždaryta.
„Tada bankui parašėme pretenziją – senelė net galvojo, kad kažkas neteisėtai pasinaudojo jos asmens dokumentais ir nuėmė pinigus, tačiau po dviejų dienų bankas mums pranešė, jog įvyko klaida ir pinigai jau yra sąskaitoje“, – liudytoja pažymėjo, jog sukčiavimu kaltinama banko darbuotoja iki šiol jos senelės neatsiprašė ir net nepasiūlė kompensacijos už patirtą moralinę žalą.
Net neįtarė, kad kolegė gali taip pasielgti
„Man net į galvą nebuvo atėjusi mintis, kad taip banko darbuotoja galėtų pasielgti“, – prisipažino „Swedbanko“ konsultantė Galina B., kurios vardu pasinaudojodraugiškumu kolektyve pasižymėjusi Julija Š.
Nukentėjusiąja pripažinta moteris sakė, kad po pirmosios banko klientės pretenzijos buvo pradėta aiškintis, kaip galėjo būti nutraukta indėlio sutartis.
„Informacinė klientų aptarnavimo programa rodė, kad sutartį nutraukiau aš – man tuo metu net iš galvos buvo išgaravę, jog tada buvau išėjusi atostogauti, – sakė Galina B. – Paskui buvo surasti dokumentai, iš kurių paaiškėjo, kad tą dieną iš viso buvo nutrauktos trys sutartys, tačiau jose nebuvo nieko panašaus nei į mano, nei į klientų parašus“.
Banko konsultantė teigė, kad afera išaiškėjo peržiūrėjus pinigų patekimo į sąskaitą dokumentus – kadangi Galina B. atostogavo, jos kasoje neturėjo būti nė cento.
„Dokumentai rodė, kad pinigus į mano sąskaitą perdavė Julija Š.“, – nukentėjusiosios teigimu, visi trys banko indėlininkai dar gruodžio mėnesį buvo lankęsi banke pas Juliją Š.
Idėja, kurios negalėjo atsisakyti
Tuo metu Julija Š. šiandien lieja ašaras ir dėl savo poelgio apgailestauja. Moteris neslėpė, kad išaiškėjus aferai jai buvo išėjusi į motinystės atostogas, tačiau visus pasisavintus pinigus vis tiek grąžino bankui.
„Taip, aš tą viską padariau – man kilo mintis, ją vis atmetinėjau, bet tą dieną atėjusi į darbą nusprendžiau tai padaryti, – teisme sakė buvusi banko konsultantė. – Tuo metu kolegė Galina B. buvo atostogose, todėl paskambinusi į darbuotojams skirtos pagalbos centrą gavau laikiną slaptažodį, o klientus pasirinkau atsitiktine tvarka – pamačiau sumas ir nutraukiau jų sutartis. Paskui iš Galinos B. kasos išmokėjau pinigus ale tiems klientams, bet iš tikrųjų juos pasiėmiau pati ir išėjau iš banko“.
Julija Š. teigė, kad tuo metu neturėjo jokių finansinių problemų, tiesa, iš svetimų pinigų padengė savo paskolas. „Man liko nedidelė suma, bet visus pinigus grąžinau atleidimo iš darbo dieną“, – kaltinamoji taip ir negalėjo paaiškinti, kodėl nutarė pasisavinti indėlininkų pinigus.
„Pinigų stygiaus tikrai tuo metu nebuvo“, – teisme patikino ji.
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius:
Tai išskirtinai reta ir labai nemaloni istorija. Nuoširdžiai atsiprašome savo klientų, kurie ne savo noru pateko į tokią situaciją. Pradėjus aiškėti nusikaltimo faktui, „Swedbank“ vadovavosi geranoriškumo ir bendradarbiavimo principais – iškarto grąžino pinigines lėšas klientams dar prieš baigdamas vidinį tyrimą. Visą surinktą medžiagą apie įtariamą nusikaltimą suteikė tyrėjams ir siekė, kad būtų apsaugotas klientų interesas.
Telieka pripažinti, kad nuo tokių nesąžiningų darbuotojų nėra apdrausta nei viena verslo ar valstybinė bendrovė. Nepaisant to, patikiname, jog dedame ir toliau dėsime visas pastangas, jog panašūs nutikimai nebepasikartotų. Dar kartą atsiprašome klientų už patirtus nepatogumus.
