Ir kas gi nutiko? O, panašu, nutiko tai, kas dažniausia nutinka Lietuvoje, pinigai panaudoti, o darbai nepadaryti. O šiuo atveju net pridaryta taip, kad maudytis pasidarė pavojinga.
Savaitgalį su šeima atvykau į tėviškę. Su vaikais nuėjome į taip gražiai išreklamuotą ir ilgai lauktą paplūdimį Zarasaičio ežere ir buvau labai nemaloniai nustebintas tuo, ką pamačiau...
Kad bus taip baisu, nesitikėjau. Iki rekonstrukcijos dar buvo galima maudytis, o dabar maudytis man atrodo tiesiog pavojinga, o su vaikas, kurie dar nemoka plaukti, - išvis nebeįmanoma. Nors bendras paplūdimio vaizdas atrodo gražiai sutvarkytas, tai, ką pamatėme vandenyje, šokiravo.
Gražūs, nerūdijančio plieno laiptukai vedantys į vandenį, kuriais greičiausiai niekas nepasinaudos, nes nuo jų paprasčiausia nėra galimybės normaliai įlipti į vandenį. Pačiame vandenyje gausybė žolių ir maurų. O baisiausia, kad visas krantas užverstas statybinėmis šiukšlėmis (skaldytų plytų likučiai, betono luitai, armatūros gabalai ir net plytos). Žodžiu, baisu. Jei ankčiau, dar buvo galima nuo kranto įeiti į vandenį, tai dabar liko vienintelė galimybė, eiti tilteliu toliau ir lipti ten kur jau gilu.
Žinoma, praėjimas šioks toks yra, tačiau tenka eiti per statybinių atliekų šiukšles, kurios yra aštrios ir bijai, kad neprasikirstum kojų. Bijau ir spėlioti, kas gali slėptis giliau, kur nieko nesimato, kai tokie baisūs vaizdai atsiveria tiesiog nuo kranto. Taip ir norisi pažiūrėti tiems berankiams statybininkams ir atsakingiems valdininkams į akis. Dabar pamatęs, kaip subjaurotas Zarasaičio ežero dugnas, bijau, kad ir Zaraso ežero paplūdimio dugnas bus subjaurotas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!