Jos pasakojimas – žemiau:
„Gražią pirmadienio popietę mano dukra linksmai žaidė gėlėmis išpuoselėtame kieme.Gyvename užmiestyje tarsi rojuje.
Staiga vaikai klykdami atbėgo ir sušuko, kad atskrenda rusai ir matė rusų lėktuvus. Kaimynų mergaitė buvo labai išsigandusi.
Apie 18.30 val. pasigirdo siaubingas griausmas - virš mūsų namų praskrido naikintuvai. Vaikai
kupinomis nerimo akimis pradėjo klausinėti ar jau prasidėjo karas. Ir kaip galima tokiu jautriu momentu jiems konstruktyviai paaiškinti situaciją, kai mes, patys tėvai, gerokai sunerimome?
Pro vaikų akis tai nepraslydo, turėjome patys gerokai pasiginčiję paaiškinti, kad tai mūsų
gynėjai atskrido. Bet širdyje nerimas pasėtas. Faktas, kad esam tokie pažeidžiami ir neužtikrinti, nors ir mus saugo NATO, bet saugumo garantuoti negali niekas. Klausimas - džiaugtis ar bijoti?“.
DELFI primena, kad naikintuvai vakar dangų virš Vilniaus raižė sveikindami Turniškėse susirinkusios Prancūzijos rezidencijos svečius Bastilijos paėmimo dienos proga. Orlaivių keliamas triukšmas buvo itin didelis - iš netikėtumo svečiai net susigūžė.
