Komentatoriai palaiko emigrantą, smerkia „neveiklias“ Lietuvos institucijas, pasigirsta net pasisakymai, kad civizuotoje Europos šalyje darbdavys tokiu atveju iškart sėstų į kalėjimą.
Deja, tai nėra tiesa. Civilizuotos šalies, kokia yra Norvegija, visuomenėje vyrauja pasitikėjimo kultūra. Jokia institucija negali skubiai bausti darbdavio, darbuotojui pareiškus, kad jam nesumokėta alga. Norvegijoje, išieškant algą iš darbdavio, yra lygiai tokia pati tvarka kaip ir Lietuvoje: administracinė ginčų komisija, bankroto byla, algų garantijų fondas. Tinkamai ir laiku viską sutvarkius, alga gaunama geriausiu atveju po kelių mėnesių, blogiausiu – po metų ar ilgesnio laiko.
Nesumokėta alga – dažnas atvejis Norvegijoje
Ne paslaptis – daugelis lietuvių ir Norvegijoje nukenčia nuo nesąžiningų darbdavių. Dažnai pastarieji būna tautiečiai, pažįstami ar draugai, pasitaiko ir giminės. Schema labai paprasta – Lietuvoje pranešama kad X turi Norvegijoje firmą ir renka žmones ten įdarbinti. Atvažiuojama į Norvegiją kartu su darbdaviu, gyvenama kartu. Darbdavys tokiems darbininkams dažnai yra vienintelis kontaktas su nauja šalimi. Juo besąlygiškai tikima. Tikima ir tada, kai jis pareiškia, kad algos nėra, nes neva nesumokėjo užsakovas. Žmonės dirba ilgas valandas, mintyse skaičiuodami uždirbtus dešimtis tūkstančių. Darbdavys numeta vieną kitą tūkstantėlį avansu – maistui.
Kai algos negaunama kelis mėnesius, darbininkai šiek tiek sunerimsta, kai kas ima uždavinėti nepatogius klausimus. Tačiau aršieji nuraminami pažadais ar net grasinimais išmesti iš darbo ar į gatvę. Dažnai darbininkai, nors ir nerimaudami, nusprendžia tylėti, laukti, nieko nereikalauti ir toliau dirbti... Kol paaiškėja, kad darbdavys jau nupirko bilietus į Lietuvą, o algą neva išmokės grįžus. Nerimas tik didėja, bet – ką gi darysi?
Kai žmonės ir Lietuvoje nebesulaukia sunkiu darbu uždirbtų pinigėlių (o susikaupusios sumos siekia ne vieną dešimtį tūkstančių), tada jau kreipiamasi į instancijas. Įsivaizduojama: tik papasakojau – ir tuoj pareigūnai bėgs, užpuls nesąžiningą darbdavį jį ir atiduos man pinigus. Tačiau procesas sunkesnis.
Reikia įrodyti
Darbdavio skolą reikia įrodyti. Darbininkai, tikrai sunkiai dirbę, žino, kad juos apgavo. Tačiau valstybinė institucija negali iškart tikėti tik darbuotojo žodžiu. Tai, kad dirbai pas darbdavį, tiek ir tiek valandų, už tokį ir tokį sutartą užmokestį per valandą, ir susikaupė tokia ir tokia skola, reikia įrodyti pateikiant dokumentus – darbo sutartį, darbo valandų apskaitas ir pan.
Dažnas lietuvis, gyvenęs pas darbdavį Norvegijoje, neturi jokių dokumentų, neatsimena kur dirbo (juk norvegiškas adresas ir norvegiškos pavardės tokios sunkios), nes aklai pasitikėjo darbdaviu. Tuomet gali reikėti kitokių įrodymų.
Jei algą reikia išsiieškoti Lietuvoje, tai padaryti lengviau vien dėl to, kad informaciją galima gauti savo kalba. Savo šalyje yra socialinis tinklas, giminės ar kiti pažįstami, kurie gali padėti ir finansiškai, ir patarimais ar praktine pagalba.
Dirbant svetimoje šalyje bendravimą su institucijomis sutrikdo kalbos nemokėjimas, taisyklių nežinojimas, socialinių kontaktų neturėjimas. Tenka susidurti su daug didesnėmis problemomis. Įsivaizdavimas, kad užsienyje nesumokėjus darbdaviui algą atgausite akimirksniu, yra klaidingas.
Privatus ieškinys
Neatsiskaitymas už darbą priklauso civilinės teisės sričiai. Darbo santykiai traktuojami kaip sutartis tarp dviejų lygiateisių asmenų (darbuotojo ir įmonės) apie darbo / paslaugų pardavimą ir pirkimą už atlygį. Jei viena iš sutarties šalių nevykdo sutarties sąlygų (pvz. darbdavys nemoka už atliktą darbą), kita šalis (šiuo atveju darbuotojas) privalo raštu reikalauti vykdyti sutartį, eiti į Administracinę ginčų komisiją (norv. Forliksråd) ir toliau daryti įstatymo numatytus žingsnius.
Valstybinės institucijos neturi teisės palaikyti vienos ar kitos šalies tokio ginčo atveju, nes privalo laikytis nešališkumo. Pvz. Darbo inspekcija negali daryti išvados tik iš darbuotojo pasakojimo ir iškart bausti darbdavio. Tam yra teisėtvarkos organai, t.y. komisijos ir teismai, kurie tiria situaciją, jiems turi būti pateikti įrodymai apie darbinius santykius ir įsipareigojimų neįvykdymą.
Užsienietis, esantis Norvegijoje be lėšų ir nemokantis kalbos, nesugeba pateikti ieškinių, neturi lėšų mokėti teisininkams ir todėl nepajėgia išieškoti algos. Dažnai nusiviliama, numojama ranka, susitaikoma su tuo, kad gali apgauti.
Darbdaviai nebaudžiamai naudojais tuo, kad darbininkai nieko nedaro, nusikalstamu būdu uždirba pinigus ir randa naujas aukas.
Reaguoti nedelsiant
Vis dėlto labai svarbu nedelsiant susisiekti su atsakingomis institucijomis, rašyti skundus, fiksuoti darbdavių pažeidimus. Tai pateks į statistiką, bus analizuojama. Galbūt bus imamos taikyti naujos sankcijos darbdaviams, greitesnis reagavimas į panašius pažeidimus.
Darbuotojai, kurie nebijojo ir teikė ieškinius, sugebėjo skolas išsiieškoti ir paskelbti darbdaviams bankrotus, tokiu būdu užkirsdami kelią kitų išnaudojimui.
Patartina prieš vykstant į užsienį įvertinti riziką, darbdavio patikimumą, gauti oficialią informaciją, o jei yra pavojaus ženklai – nesutvarkyti dokumentai, vengimas pasirašyti darbo sutartį, delsimas mokėti – darbuotojai privalo būti vieningi, rasti informaciją ir tinkamai reaguoti kaip įmanoma greičiau.
Advokatės Sandros Latotinaitės, įgijusios teisės magistro laipsnį Oslo universitete ir neseniai atidariusios savo advokatų biurą Norvegijoje, komentaras.
1.Kas svarbiausia, jei asmuo dirba Norvegijoje ir negauna sutarto darbo užmokesčio?
Praktikoje labai daug atvejų, kai, negaudami algos, žmonės nesiima jokių priemonių, nes jiems kasdien žadama išmokėti algą rytoj, poryt arba po mėnesio. Toks pasyvumas gali turėti lemiamos reikšmės vėliau bandant išsiieškoti nesumokėtą algą.
Negaunant algos darbo sutartyje nurodytą datą, žmogus turėtų nedelsiant reaguoti bei užsitikrinti įrodymus. Mano patarimas būtų algos mokėjimo dieną (jei ji dar negauta) siųsti elektroninį laišką, prašant nedelsiant išmokėti. Jei alga neišmokama, siųsti priminimą. Jeigu alga neišmokama per savaitę ar dvi, kreiptis į advokatą, kuris, įvertinęs bylos aplinkybes, pasirinks tinkamiausią bei greičiausią algos išieškojimo būdą.
2. Ar tokiu atveju kainuoja advokato paslaugos, o gal jas galima gauti nemokamai?
Valstybės garantuojama advokato pagalba (norv. fri rettshjelp) dėl algos išieškojimo, deja, nepriklauso. Advokato išlaidas žmogus turi apmokėti pats. Bylinėjimosi išlaidos įtraukiamos į piniginės pretenzijos sumą bei, priklausomai nuo išieškojimo proceso, priteisiamos iš skolininko arba išmokamos iš Norvegijos socialinės rūpybos algų garantinio fondo kartu su nesumokėta alga.
Dažnai žmonės bando išsiieškoti nesumokėtą algą patys, naudodamiesi internete plačiai prieinamais įvairių raštų šablonais arba paveda tai padaryti teisės studentų asociacijoms. Praktika rodo, kad nesinaudojant profesionalia advokato pagalba, yra rizika, jog bus pasirinktas neteisingas pinigų išieškojimo procesas, dėl to gali būti priimti niekiniai sprendimai, neišieškoma pilna alga arba pinigai išvis nėra išieškomi.
