Pasakė, kiek trunka renovuotų daugiabučių gyventojų ramybė

Gerai renovavus daugiabutį galima atsikvėpti bent 25-erius metus, sakė renovacijos proceso žinovas profesorius Raimondas Bliūdžius. Jo teigimu, per tą laiką didesnių darbų atlikti nereikia – užtenka perdažyti namo sienas. Tačiau po tiek metų jau reikia vėl pagalvoti, kaip didinti namo energetinį efektyvumą.

Senų namų eksploatacijos terminas nuolat pratęsiamas

Sovietmečiu projektuotų iš specialių plokščių surenkamų daugiabučių namų eksploatacijos terminas jau gerokai viršytas. Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto Statybų medžiagų katedros prof. dr. R. Bliūdžius teigė, kad tuomet buvo skaičiuojama, jog tokio tipo namai tarnaus maždaug 30 metų.

Tačiau kaip atsitiko, kad juose žmonės gyvena dar ir dabar? „Praėjus 30-40 metų, kai buvo pastatyti iš plokščių surinkti daugiabučiai (tai buvo nepriklausomybės pradžia), nutarta atlikti išsamią analizę. Tada buvo nustatyta, kad prižiūrėti namai dar 10 metų gali būti naudojami. Kai šis terminas praėjo, pokyčių nebuvo nustatyta“, - kaip tęstas eksploatacijos laikas, atskleidė pašnekovas, pridėjęs, kad greičiau nei fiziškai namai nusidėvi funkciškai ar morališkai.

Visgi ne visų namo elementų tarnavimo laikas vienodas. Dabar, profesoriaus nuomone, blogiausios būklės senų daugiabučių balkonai ir stogeliai: „Daug problemų kelia neprižiūrimi balkonai ir stogeliai. Taip atsitinka tuomet, kai šie paliekami gyventojų, bet ne eksploatacijos įmonių priežiūrai. Dėl to atsirado pavojus aplinkiniams. Šias konstrukcijas reikia atnaujinti.“

Namu reikia rūpintis nuolat

Pašnekovas teigė, kad daugiabučiai bus naudojami tol, kol jais bus tinkamai pasirūpinta. Kaip tik todėl, norint kuo ilgiau išsaugoti savo turtą sudėjus rankas sėdėti negalima.

Kad per senus langus į aplinką išspinduliuojama nemažai šilumos, žmonės suprato dar neprasidėjus masiniam renovacijos procesui. R. Bliūdžius pastebėjo, kad beveik visų daugiabučių langai jau pakeisti ir tai, jo nuomone, leidžia sumažinti šilumos vartojimą.

„Daugumos daugiabučių langai jau pakeisti. Jei kokybiški langai pakeisti neseniai, tai per juos šilumos išspinduliuojama nedaugiau nei per namo sieną. Negana to, langai nėra dideli, todėl tikrai ne per juos netenkama daugiausiai šilumos. Senuose nemodernizuotose namuose didžiausias energijos nuostolis patiriamas per sienas ir stogus. Bet jei nepakeisti ir langai, jie taip pat mažina daugiabučio energetinį efektyvumą“, - kalbėjo mokslininkas.

R. Bliūdžius

Gerai atnaujintas senas namas tampa kaip naujas. Tokių namų gyvenimas prailginamas maždaug 30 metų. Tačiau po tiek laiko namo griauti nereikės. Tada jį bus galima vėl modernizuoti.

Jei sovietmečiu statytų blokinių namų oficialus tarnavimo laikas siekė 30 metų, tai dabar statomi modernūs gyvenamieji namai, pasak profesoriaus, turėtų tarnauti ilgiau – 50 ar netgi 70 metų. Visgi nereikia manyti, kad tiek laiko prie namo nereikės kišti rankų. Visų pirma namą reikia dažyti. Ir tai toli gražu nėra visi darbai, kuriuos eksploatuojat namą reikia atlikti.

„Išorinis tinkas su apšiltinimo sistema tarnauja maždaug 25 metus, šildymo sistema – 30 metų. Atsižvelgiant į visą naujo namo eksploatacijos laikotarpį numatyti atskirų elementų pakeitimai. Taip nėra, kad namą pastatai ir jis 70 metų stovi. Per visą eksploatacijos laiką langus reikia keisti du arba tris kartus – kas 20 ar 25 metus. Tačiau jei rėmai kokybiški, jų taip dažnai galima nekeisti. Tokiu atveju užtenka pakeisti stiklo paketus. Nuo 2000 m. pradėti naudoti rėmai yra geri. Bet stiklo paketus vertėtų pakeisti kas 10 – 15 metų. Tai nėra brangu, bet duoda gan didelę naudą“, - paaiškino R. Bliūdžius.

Daugiabutį renovuoti galima ne kartą

Jei reguliariai reikia rūpintis ir naujai pastatytu namu, ne išimtis ir renovuoti daugiabučiai. Pasidomėjus, kada renovuotą namą reikia vėl atnaujinti, mokslininkas sakė, kad viskas priklauso nuo darbų apimties ir jų kokybės.

„Tinkuotos sienos turėtų tarnauti maždaug 25 metus. Po to jau reikia remonto, kurio metu pakeičiamas tinkas. Tačiau kita sienų sistema lieka. Per tą laiką rekomenduojama namą nudažyti du kartus. Bet tragedijos nebus, jei ir nenudažysite. Tiesiog tokiu atveju nukentės estetinis vaizdas: teks gyventi taip kaip ir dabar – pilkame name“, - aiškino pašnekovas, pridėjęs, kad ilgesnę eksploataciją padeda užtikrinti stropus tam tikrų namo dalių apskardinimas. Tai svarbu, kad sienomis netekėtų vanduo.

Kokybiška stogo danga, anot KTU atstovo, rūpesčių turėtų nekelti dar ilgiau – maždaug 30 metų. Šiuolaikinės šildymo sistemos taip pat ilgaamžės. Jo žodžiais tariant, šios tarnauja nuo 30 iki 50 metų.

„Gerai atnaujintas senas namas tampa kaip naujas. Tokių namų gyvenimas prailginamas maždaug 30 metų. Tačiau po tiek laiko namo griauti nereikės. Tada jį bus galima vėl modernizuoti“, - sakė profesorius.

Tiki, kad renovacija Lietuvoje įsibėgės

Visgi tiksliai pasakyti per kiek laiko namo renovacija atsiperka, jis negalėjo. Anot mokslininko, kiekvienu atveju situacija gali būti skirtinga. Tačiau yra keli esminiai faktoriai, darantys didžiausią įtaką: „Atsiperkamumas priklauso nuo kuro kainos, statybos darbų kainos, medžiagų kainos ir finansavimo sistemos. Esant vienoms sąlygoms apšiltinus namo sienas darbai gali atsipirkti per 20 metų, esant kitoms, pavyzdžiui, – per 12 metų. Jeigu kris šildymo kaina, atsipirkimo laikas išsitęs. Bet apskritai svyravimas yra nuo 10 iki 20 metų.“

Pagrindinis renovacijos prioritetas – aukšta darbų kokybė. Tačiau ar gyventojai pajėgūs kontroliuoti statybininkų darbą? Visgi mokslininkas laikėsi nuomonės, kad rangovų tikrinimu turėtų užsiimti profesionalai.

„Gyventojai nėra šios srities žinovai. Todėl yra techniniai prižiūrėtojai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Iš esmės reikia tikrinti du dalykus. Pirma, ar projektas atitinka statybos procesą reglamentuojančius teisės aktus. Antra, ar į statybų aikštelę atvežtos medžiagos atitinka nurodytas projekte. Jei tai patikrinama ir nenustatoma pažeidimų, tuomet problemų nekyla. Bet gyventojams tai kontroliuoti sunku. Aišku, gerai, kad jie domisi, bet jei statybininkai norės, juos tikrai apgaus.

Galiausiai pasidomėjus, kaip jis pats vertina vis labiau Lietuvoje įsibėgėjantį procesą, mokslininkas teigė esantis renovacijos šalininkas ir todėl šiek tiek pavydėdamas žvelgia į Čekiją ir Slovakiją: „Renovaciją vertinu teigiamai. Tik Lietuvoje ji šiek tiek pavėlavo. Bet dabar, atrodo, viskas įsivažiuos. Pažiūrėkime į Čekiją ir Slovakiją. Ten sunkiai rasime nerenovuotą namą. Dėl to pagražėjo ne tik šių šalių miestai, bet ir taupoma energija.“