1) Žodžių junginio „samprotaujamasis rašinys“ nesupraskite klaidingai – niekas iš Jūsų iš tiesų nė neprašo SAMPROTAUTI. Netgi priešingai - patartina pernelyg daug nemąstyti, problemos giliau nenagrinėti ir, neduok Dieve, netyčiomis nepareikšti savo nuomonės – tai gali tapti Damoklo kardu Jūsų ateičiai;
2) Nevartokite sudėtingų žodžių ar posakių – galite likti nesuprasti. Lietuvių kalbos rašinys – ne vieta savajai erudicijai demonstruoti;
3) Atsakant į temoje suformuotą klausimą rekomenduojama rinktis kuo konservatoriškesnes pažiūras – jos tarp vertintojų esti pačios populiariausios. Optimalus variantas – nuolatos besikartojantys chrestomatiniai patriotiniai idealai bei dirbamos žemės motyvas. Tiesą sakant, nelabai svarbu, kokia Jūsų lietuvių k. pasirinkta VBE tema – NEC Jums visados palieka galimybę prisiminti, kaip mylite gimtąjį kraštą bei įprasminate savo egzistenciją prijausdami žemdirbiškąjai pasaulėvokai;
4) Venkite remtis postmodernistiniais kūriniais ar jų skelbiamomis idėjomis. Tokios sąvokos kaip kosmopolitiškumas, nuomonių įvairovė, istorinis ar literatūrinis progresas, interpretacija ir t.t. nepatartinos;
5) Ir galiausiai, eidami į egzaminą giliai įkvėpkite, iškvėpkite ir nusiraminkite – Jūsų gabumai ir pastangos čia mažai ką tereiškia.
Mieli nacionalinio egzaminų centro vertintojai, jei mėgstate loterijas – kreipkitės į „Vikingų Loto“ ar „Perlo“ terminalus – abiturientams jų rengti tikrai nereikia. Na, o visiems neišlaikiusiems linkiu nenuleisti rankų – atraskite savyje glūdinti archajinį žemdirbį, griebkite dalgį ar kauptuką ir raukite piktžoles su šaknimis. O tuo pačiu nepamirškite pašalinti ir bet kokių savojo identiteto apraiškų.
Žinote, mane visados juokino pamišusi viduramžių visuomenė ir toks neįmanomai siauras jų pasaulio suvokimas: inkvizicija, Jeruzalės, kaip pasaulio centro, apibrėžimas, mirties bausmėmis stabdomos heliocentrizmo ar bet kokios kitos mokslinės idėjos... Ir vis dėlto, tokia evoliucinio proto stagnacija jiems atleidžiama prisiminus, jog tai V-XV a. Šiandien gyvename XXI a., tačiau ar esate tikri, jog nekartojame tų pačių klaidų?
Gal kiek ir hiperbolizuodama, tačiau viduramžių socialinę sistemą palyginsiu su Lietuvos švietimo vegetatyvine forma. Kodėl originalūs, talentingi ir savitą pasaulio suvokimą turintys mokiniai verčiami beviltiškais konformistais? Kodėl lietuvių kalbos egzaminas ima vis labiau panašėti į tiksliojo, o ne humanitarinio mokslo uždavinį? Kodėl švietimo sistema nesudaro mokiniams palankių sąlygų ieškoti savęs, o netgi priešingai – verčia juos daržovėmis, iš kurių nereikalaujama giliau mąstyti?
Negana to – kad ir kaip besiverstum per galvą, galiausiai lieki nesupratęs, kodėl nepavyko įsispausti į šiuos idiotiškus rėmus, nes netgi rėmai analizuojami be tikslių nuostatų bei pasitelkiant vertintojo subjektyvumą. Tai gal tuomet nustokime dejuoti dėl augančio emigrantų skaičiaus ir visų kitų socialinių-ekonominių valstybės problemų, jei nesugebame žengti pirmojo žingsnio - suteikti AUGANČIAM vaikui palankių sąlygų formuoti nuosavą, niekieno neįdiegtą ir neįpirštą mentalitetą. Deja, šiandien, prisidengdami moksliniais terminais ir „specialistų“ etiketėmis, statom pamatus deformuotai lietuvių visuomenei vystytis. Taigi kartais iš pažiūros menka problema gali išaugti į destruktyvias sociumo „ligas“.