Sutarėme dėl kainos ir atvykimo laiko. Sutartą dieną atvykome į Druskininkus, susitikome su buto šeimininke prie jos darbovietės, sumokėjome dalį pinigų ir pasiėmėme buto raktus. Butas tikrai gražiai įrengtas, tvarkingas, tik ne vieno kambario, o dviejų – antrojo durys užrakintos, matyt, skirtas tiems, kas nori nuomotis dviejų kambarių butą.
Laiko negaišome – išsikrovėme daiktus, dar kartą nusistebėjome, kaip gražiai įrengtas butas nuomai - apgalvota kiekviena smulkmenėlė – ir išėjome į miestą. Nuėjome į kelias sveikatinimo procedūras, pasivaikščiojome mieste, vakarą užbaigėme kavinėje vakarieniaudamos ir klausydamosis „Rondo“ koncerto.
Apie 23.30 val jau stovėjome prie naujojo būsto durų, tiksliau laiptinės durų! Pasirodo buto šeimininkė neįspėjo, kad laiptinė rakinama ir kodo mes, savaime suprantama, nežinojome, o tikimybė, kad vėlų vakarą miestelyje kažkas eis būtent į tą laiptinę, labai maža. Nieko kito neliko, kaip tik bandyti skambinti šeimininkei. Po ilgo kvietimo telefone pasigirdo mieguistas balsas, paaiškinome situaciją, šeimininkė atsiprašė, pasakė kodą, palinkėjo ramios nakties ir pasigyrė, kad mums... paklojo lovą. Netekau žado.
Parėjome „namo“, ruošėmės miegui ir piktinomės, kaip galima eiti į išnuomotą butą – juk čia visi mūsų asmeniniai daiktai. „Parėkavome“, pasijuokėme, kad jei jau sugeba ateiti pasižvalgyti į išnuomotą butą, tai gal ir slepiasi už tų antrų durų.
Rytas. Mama virtuvėje pasidarė kavos puodelį, aš įlindau į vonią. Besiprausiant išgirdau „Labas rytas“ ir sustingau. Mamai gero ryto palinkėjo ta pati „svetingoji“ šeimininkė. Pasirodo, ji tikrai miegojo už tų užrakintų antrųjų durų!
Negana to, ji čia gyvena, nors rezervuojant butą telefonu, patikino, kad nuomojamas butas, o ne butas su šeimininke! Savaitgalis buvo sugadintas, jautėmės nemaloniai, manėme, kad esame vienos ir tarpusavyje iškoneveikėme ją naktį už „svetingumą“. Susirinkome daiktus ir išvažiavome. Visą dieną praleidome gydyklose, o vakare išvažiavome namo. Yra kažkas ir gero – sutaupėme pinigėlių už kitą naktį.
Vėliau pyktis praėjo ir dabar turime smagų prisiminimą, kad žmonės gali elgtis taip, kaip pats net nepagalvotum elgtis. Pamoka – net jei manai kad esi vienas, nešnekėk garsiai.
O su kokiais kelionių ir atostogų kuriozais esate susidūrę Jūs? Galbūt netikėtumai apkartino ilgai lauktą poilsį? O galbūt, priešingai, suteikė atostogoms smagų prieskonį?
Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Kuriozas“ iki liepos 7 d. Vieno teksto autoriui įteiksime Č. Iškausko knygą „Iki mėnulio. Šių dienų pasaulis pro istorinę prizmę“.
Savo mintimis taip pat galite pasidalinti žemiau: