Bet dabar, nors Lietuvoje ganėtinai šilta ir pakankamai daug vitaminų, mūsų šalį užgriuvo dvigubas praradimo skausmas. Ryte, neištvėrusi savo mėgiamos suknelės paniekinimo, Lietuvos atsisakė žymi dainininkė ir Holivudo žvaigždė Simona Milinytė, o apie pietus, prabudęs po eilinio baliaus, žymus krepšinio virtuozas Gintaras Einikis pareiškė, kad ir jam gėda būti lietuviu.
Ką gi daryti Lietuvai? Matyt, yra du keliai.
Pirmas - prezidentė turėtų nukelti inauguraciją.Valdantieji ir opozicija turėtų užmiršti partinius nesutarimus ir sušaukti ekstremalių situacijų posėdį, taip pat turėtų būti sušaukta ir Lietuvos Gynybos taryba - Seimo pirmininkė ir premjeras kartu su naujuoju armijos vadu turėtų priimti memorandumą ir bendrą kreipimąsi su atsiprašymu, apgailestavimu ir pasižadėjimu. Ambasadorių delegacija turėtų tą kreipimąsi pristatyti dainininkei S. M. ir krepšininkui G. E., paprašyti Lietuvos vardu atleidimo ir tikėtis, kad jautriųjų žmonių pyktis ir įsižeidimas atslūgs.
Antras kelias, matyt, galėtu būti toks - Lietuva ir jos žmonės, kuriems Lietuvos vardas reiškia daugiau, nei BMW, ištampyta suknelė, ar pagirių regėjimai, apskritai neturėtų kreipti dėmesio į be pagrindo susireikšminusių veikėjų paistalus. Paistalus, kurie pasiekia eterį beveik anekdotiniu formatu ir gimsta keisčiausiais pavidalais, keisčiausių perturbacijų nualintose galvose.
Matyt, Lietuva į šios dienos pareiškimus reaguos šiuo antruoju variantu ir nežinia, ar atsiras daug verkiančių, jei dainininkė S. M. ir krepšininkas G. E. atsisakys Lietuvos. Manau, neatsiras nei vieno išgyvenančio. Ir tai turėtų savotiškai įspėti kitus tuščiagarbius veikėjus, ketinančius savo menkas, niekingas ir niekam neįdomias problemėles statyti vienon greton su Lietuvos valstybės vardu ir vertybėmis.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!