Taip pat, esant infekcijai, galime užkrėsti vaikus ir šeimos narius.
Apie dantenų ligas - pokalbis su Kauno klinikos ,,Bendrosios medicinos praktika“ odontologe –periodontologe Renata Šadzevičiene.
- Kokie yra pirmieji požymiai, rodantys, kad galime sirgti dantenų ligomis?
- Pagrindiniai nesveikų dantenų simptomai – tai kraujavimas (tiek pastovus, tiek valantis dantis), dantenų pūliavimas, blogas kvapas ir skonis, dantenų paraudimas ir atsitraukimas, padidėjęs jautrumas temperatūrai, dantų padėties ir išvaizdos kitimas (pavyzdžiui, dantys pradeda „krypti“, išilgėja). Jeigu pastebėjote bet kurį iš šių išvardintų simptomų, turėtumėte kreiptis į gydytoją odontologą – periodontologą, kuris įvertins dantenų būklę ir nustatys tikslią diagnozę.
- Kodėl žmonės suserga dantenų ligomis? Kas tai lemia?
Dažniausia nesveikų dantenų priežastis tai bakterijos. Yra daugiau nei 300 skirtingų bakterijų rūšių gyvenančių burnos ertmėje ir daugelis jų gali būti dantenų ligos priežastimi. Burnos bakterijos kaupiasi ant dantų paviršių, dantenų vagelėse taip sudarydamos dantų apnašas.
Pagrindinė apydančio ligų priežastis – genetinis paveldėjimas. Daugelio sergančiųjų periodontitu, ypatingai sunkių formų, artimieji taip pat turi šią ligą. Taip paveldimas sutrikęs imuninis atsakas į bakterijas, kurios ir sukelia apydančio ligas.
Gyvenimo būdas, žalingi įpročiai. Nors rūkymas tiesiogiai nesukelia dantenų ligų, tačiau apsunkiną jau esamą ligą ir sumažina jos gydymo efektyvumą.
Per mažas dėmesys dantų ir dantenų priežiūrai. Nors higiena yra svarbi norint užkirsti kelią periodontitui, tačiau turi būti derinama kartu su nuolatiniais profilaktiniais vizitais pas specialistą. Nesilaikant kruopščios higienos, bakterijos kaupiasi sunkiai pasiekiamose vietose.
- Kaip gydomos dantenų ligos?
Pagrindinis gydymas – tai bakterijų pašalinimas iš periodonto kišenių, tai vadinama kiuretažu. Kai kišenės yra gilios, infekciją kontroliuoti sunku, tada reikalinga operacija (tai gydymo dalis, kurios metu pašalinamos bakterijos iš giliausių kišenės vietų ir koreguojami anatominiai defektai, susidarę kaip ligos pasekmės).
Dėl ligos dažnai „tirpsta“ danties kaulai. Ar prarastas kaulas gali būti atstatytas periodontologinio gydymo metu?
Kartais alveolinio kaulo defektai, atsiradę dėl periodontologinių ligų, gali būti dalinai atstatyti. Regeneracinių procesų metu yra naudojamos užpildo medžiagos, audinių regeneracijos sistemos.
Tačiau bet kokia su rimtomis dantenų ligomis susijusi procedūra yra intervencija į paciento organizmą. Norėčiau atkreipti pacientų dėmesį, kad šios procedūros reikalauja didelių įgūdžių, atliekamos tik išanalizavus kiekvieną atvejį, ir tik kvalifikuotų gydytojų periodontologų. Dažnai į pagalbą pasitelkiami laboratoriniai tyrimai, diagnostikos įranga. Todėl nusprendus gydytis dantenų ligas pirmiausia reikia pasidomėti kokia yra gydytojo patirtis ir kokią įrangą turi gydymą atliekanti klinika. Dar svarbiau – ilgalaikė paciento priežiūra, nes nekontroliuojama ir netinkamai prižiūrima liga gali progresuoti, ko pasekoje tiesiog iškrenta dantys.
- Ar pakanka dantis valyti tik šepetėliu norint išvengti dantenų ligų?
- Ne. Šepetėlis negali tinkamai išvalyti tarpdančių nuo juose besikaupiančių bakterijų,taigi reikia taip pat naudoti ir dantų siūlą, tarpdančių šepetėlius ir tai geriausia aptarti su Jus gydančiu gydytoju periodontologu.
- Koks dantenų ligų poveikis kitoms ligoms ar organizmo būklėms?
- Yra įrodymų, kad nekontroliuojama liga gali sukelti priešlaikinį gimdymą.
Tyrimais įrodyta, kad periodonto ligos taip pat gali būti per mažo naujagimio svorio priežastis. Periodonto ligos naujagimio svoriui sukelia tokia pat riziką kaip ir rūkymas ar alkoholio vartojimas nėštumo metu. Šiuo metu apskaičiuota, kad dėl periodonto ligų nešnešiotų vaikų skaičius siekia 18,2%.
1989 m. tyrimais įrodytas ryšys tarp dantų ir širdies – kraujagyslių ligų. Tam tikrų medžiagų, atsirandančių uždegimo metu ( pavyzdžiui, citokinų) buvimas kraujyje susijęs su širdies – kraujagyslių ligų atsiradimu. Bakterijos, esančios negydomose periodonto kišenėse, dažniausiai patenka į kraują kramtymo metu. Tai padidina citokinų produkcijos perteklių.
Sergant periodonto ligomis gali pasunkėti glikemijos kontroliavimas ir, kartu, padidėti širdies – kraujagyslių ligų komplikacijų rizika. Buvo nustatyta, kad teisinga periodontito kontrolė gali pagerinti žmogaus, sergančio diabetu būklę, netgi sumažinti poreikį insulinui.
- Kokie ligos pavojai aplinkiniams?
- Tyrimais įrodyta, kad žmonės, kurie gyvena kelerius metus su periodontologiniu pacientu, turi didesnę tikimybę susirgti šiomis ligomis. Jos perduodamos su seilėmis, taigi jautriausi yra vaikai ir partneriai. Tad uždelsdami ligą ir gyvendami su ja, rizikuojame užkrėsti savo šeimos narius ir vaikus. Kalbant apie ligos uždelsimą, norėčiau išskirti mažesnių miestelių pacientus, kur laiku nėra prieinama profesionali pagalba, kur nėra geros įrangos, trūksta specialistų, liga užleidžiama ir sukelia negrįžtamus padarinius.
Yra tekę matyti jauną merginą iš rajono, kuri taip uždelsė ligą, jog iškrito beveik visi dantys. Dažniausiai rajonuose ar mažuose miesteliuose yra vienas odontologas, tačiau ne periodontologas. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šią ligą gydyti turėtų periodontologas. Blogiausia, kas gali nutikti – kai pačiame jėgų žydėjime žmogus praranda dantis dėl laiku nesuteiktos profesionalios pagalbos. Vizitas pas gydytoją trunka valandą ar kiek daugiau, o gali padėti išsaugoti svarbiausią dalyką – savo ir šeimos narių sveikatą.
