Jie vos išvengė „natūralios atrankos“: prašome pagalbos

Veiksmas vyksta Naujojoje Vilnioje, tačiau jis gali vykti bet kur Lietuvoje, nes toks požiūris į gyvūnus gajus kaip piktžaizdės, kurių neišnaikinsi, kurių gydymas trunka metų metus. Į prieglaudą lyg tarp kitko užėjo žmogelis, toks su kvapeliu, matyti, kad nuolat draugaujantis su stikleliu. Jis laiko dvi kates, tos, parazitės, nuolat vedasi kačiukus. Kai dar gyveno jo girtuoklė žmona, ji „sutvarkydavo“ šitą reikalą, o jis negali tų parazitų „sutvarkyti“.

Pokalbis buvo toks:

Klausimas: Ar žinot, kad reikia sterilizuot katę ir nebus kačiukų?

Atsakymas: Ai, tai čia žmonos katės, tegu ji ir sterilizuoja...

Klausimas: Tai ar sterilizuosit, nes kitaip nėr prasmės, katės vėl ir vėl ves kačiukus.

Atsakymas: Ai, tai aš kur nors tuos parazitus išmesiu.

Daugiau nebekomentuosime pokalbio. Turbūt protingiems žmonėms ir taip viskas aišku. Kačiukų turime tikrai daug: benamių, paliktų, tų, kuriuos atveda beglobės katytės, neturinčios šeimininkų, kurie miršta gatvėse, kuriems pagalbos reikia nedelsiant, todėl tokių „šeimininkų“, kurie laiko gyvūnus tik kaip kažkokius daiktus, kuriais visiškai nereikia rūpintis, požiūris šokiruoja.

Galėjome niekur nevykti, nes katės turi šeimininką, kuris yra visiškai sveikas fiziškai ir įgalus pasirūpinti gyvūnais, tačiau supratome, kad jei nenuvažiuosime, tie kačiukai bus pasmerkti.

Kai po darbų vakare nuvažiavome į to žmogaus namus, radome tai, ką ir tikėjomės: kambaryje susisukę į kamuoliukus gulėjo šeši kačiukai: sulysę, išbadęję, pūliuojančiomis akytėmis. Trys mažyliai visiškai silpnučiai, „išdžiuvę“ taip, kad matyti kauliukai, aptraukti kailiuku, sulipusiomis nuo pūlių akytėmis. Vienai mažylei nuplėšta lūpytė, matyti kraujuotos dantenos. Kambaryje nebuvo nei kvapo jokio maisto. Katė mama išsekusi, didelėmis akimis sekiojo mums iš paskos, prašydama maisto. Tik užėjusią į kambarį, ją apgulė kačiukai, ieškodami pieno. Turėjome konservų. Kačiukai puolė maistą. Mamytė, nors ir išbadėjusi, pati nevalgė, kvietė ir leido valgyti mažyliams.

Išėjus į kiemą, mus pasitiko kita katė ir cypcėjimas. Ant plytelių gulėjo du ką tik gimę kačiukai, o jų mama viltingai žiūrėjo mums į akis...

Kiekvienas žmogus privalo būti atsakingas už tą, kurį prisijaukino, tačiau... Realybė visiškai kitokia. Šie mažyliai niekuo nenusikalto, šie mažyliai kaip ir visi nori gyventi.

Nors buvo vėlu, veterinarinėje klinikoje mūsų laukė. Kačiukus palikome klinikoje. Jiems reikalingas intensyvus gydymas, kokybiškas maistas, priežiūra. Visa tai galime padaryti tik su jūsų, kuriems skauda širdį dėl nuskriaustųjų, pagalba. Padėkime jiems išgyti, pasveikti, surasti atsakingus ir mylinčius šeimininkus.

Jei galite paremti kačiukų gydymą, galite aukoti nors ir po nedidelę sumą į mūsų sąskaitą, paskirtyje nurodydami: „Šešių mažylių gydymui“.

Mažyliams po gydymo labai reikės nuolatinės arba laikinos globos, todėl jei galite priglausti nors vieną iš šių mažylių, galite skambinti tel. [phone] arba rašykite el. paštu [e-mail]