„Dažniausiai iš tolimesnių miestų į pajūrį atvykę poilsiautojai kaip ryte su saule išeina, taip vakare jai nusileidus ir tegrįžta. Tai yra nenormalu, taip galima išprovokuoti ir antro laipsnio nudegimą. Būtina saugotis nuo tiesioginių saulės spindulių įvairiais būdais ir vadovautis sveiku protu“, - patikino kosmetologė.

Pasak jos, saulėje patariama būti ne ilgiau kaip valandos laiko intervalais iki 11 arba jau po 15 val. ir visuomet naudoti kremą nuo saulės.

SPF – nėra pagrindinis rodiklis

Renkantis kremą nuo saulės ji visų pirma siūlo pažiūrėti, kokie filtrai jam naudojami – cheminiai ar fiziniai (mineraliniai). Cheminiai filtrai įsiskverbia į viršutinį odos sluoksnį, sugeria saulės spindulius, paskui juos suskaido, o fiziniai juos atspindi – šių filtrų dalelės yra didelės ir nepatenka į epidermį, o tik užsilaiko ant odos paviršiaus ir sudaro apsauginį sluoksnį, kuris atspindi arba išsklaido spindulius. Vertingiausi kremai, kurių sudėtyje yra vienas kitą papildančių abiejų rūšių filtrų.

„Vyrauja dvi labai skirtingos nuomonės apie SPF rodančius skaičius. Vieni teigia, kad šis faktorius nieko daug nepasako apie realų apsaugojimą. Pavyzdžiui, mūsų regiono žmogui užtenka naudoti vienu skaitmeniu apibrėžtą kremą. Antra nuomonė, kad kaip tik reikia rinktis didesnį SPF skaičiuką, nes tai parodo, kaip ilgai kremas nuo saulės veiks – kiek ilgai mes galėsime būti lauke. Visa tai galima apskaičiuoti pagal specialią formulę, pavyzdžiui SPF 20 padauginti iš 15 ir gausime laiką minutėmis, kiek esame optimaliai pasaugoti nuo blogųjų UV spindulių“, - pasakojo kosmetologė.

Ji pabrėžė, kad 30 ir 50 SPF stiprumo kremas savo veikimu skiriasi tik 3-5 proc. ir patikino, kad didelių skirtumų vadovaujantis tik šiuo rodmenų nereikėtų tikėtis. Net ir iki 10 SPF žymimi kremai odą apsaugo nuo 80 iki 90 proc.

Natūralių produktų nerekomenduoja

„Tam tikruose kremuose nuo saulės yra ir natūralių aliejų, kurie sukuria tam tikrą atskirai neįvardijamą odos apsaugos faktorių. Net ir vienas naudojamas beta karotino aliejus turi berods 5-6 SPF faktorių. Bet aš niekuomet nerekomenduoju naudoti gryno aliejaus odos priežiūrai, nes tai yra stambių molekulių priemonė, kuri gilesnių odos sluoksnių neveiks. Tam yra skirti laboratorijose patvirtinti ir mokslininkų sertifikuoti produktai, kurie yra specialiai suskaldyti iki tam tikro lygio, kad prasiskverbtų į gilesnius odos sluoksnius“, - patikino specialistė.

Ji perspėja nepasiduoti vyraujančiai ekologijos madai – net ir paprastai atrodanti morka galėjo būti auginama pesticidais ir karbonatais užterštoje žemėje, tad iš jos spaustas aliejus odą gali netgi sužaloti.

„Jeigu ūkis nėra sertifikuotas, juo pasitikėti nereikėtų. Lygiai taip pat įtarimą man kelia ir namuose kremus gaminantys savadarbiai specialistai. Yra tam tikri higienos reikalavimai, kurie keliami tokioms laboratorijoms, tačiau dažniausiai jos reikalavimų neatitinka, todėl naudoti tokias priemones gali būti pavojinga“, - pabrėžė E. Stalaučinskytė.

Svarbu atstatyti odos drėgmę

Lygiai taip pat ji siūlo vengti ir vandeniui atsparių, todėl odos poras užkemšančių kremų.

„Jeigu žmogus turi riebią ar mišrią odą, ji jau natūraliai išskiria šiek tiek daugiau riebalo. Tad naudodami atsparų vandeniui kremą nuo saulės mes dar duodame papildomo riebumo ir užkemšame poras – neleidžiame joms valytis. Pagal tekstūra, visos priemonės nuo saulės yra pakankamai sunkios, todėl nereikia su jomis persistengti. Nemanau, kad sunku nusimaudžius jūroje dar kartą pasitepti kremu ir tik tuomet pradėti degintis“, - tvirtino specialistė.

Ji patikino, kad lietuviai neretai daro klaidas ir naudodami per daug kremo. Jo reikia tiek, kad per kelias minutes jis lengvai įsigertų ir nebūtų jokio šlapios odos jausmo.

„Labai rekomenduoju kremu nuo saulės odą padengti dar valandą prieš einant degintis – tuomet kremas gerai įsigeria į vidinius odos sluoksnius ir pradeda veikti. Ozono sluoksnis, kuris nepaleidžia žalingų ir net žudančių UVC spindulių, šiuo metu yra kur kas plonesnis, todėl saulės poveikis yra labai intensyvus ir kremai nuo saulės yra būtini“, - patikino E. Stalaučinskytė paklausta, gal vis dėlto vasarą būtų galima pasieiti ir be kremų nuo saulės.

Jau patyrusiems nudegimus ji įspėja niekada nesivadovauti senoviniais patarimais ir dar labiau nekaitinti odos – netrinti jos spiritu ar aliejumi. Verčiau reikėtų panirti į drungnu vandeniu užpildytą vonią ar dėtis kompresus – šaltu vandeniu suvilgytus rankšluoščius.

„Vanduo iš odos atima karštį ir degimą. Nereikia šaldyti odos ledukais, tikrai užtenka ir kiek vėsesnio vandens. Po kelių valandų tokio vėsinimo, odą reikėtų sudrėkinti kremu ar pieneliu. Dažniausiai saulė atima natūraliai pasigaminusį vandenį, todėl labai svarbu odoje atstatyti pradinę drėgmę“, - mokė kosmetologė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)