Teigiama, kad šis palengvinimas būsimiems vairuotojams padės sutaupyti nemenką pinigų sumą, tačiau vairuotojus rengiančių įstaigų vadovai įsitikinę, kad taip tik dar labiau pasipildys „Regitros“ kišenė. Savarankiškai pasiruošti vairavimo egzaminui, ypač neturint bendrojo išsilavinimo, – nelengva. O jeigu kaip loterijoje pavyktų – tokiems vairuotojams būtų sunku praktiškai orientuotis kelyje.
Kaip Panevėžio diebraščiui „Sekundė“ teigė „Regitros“ Panevėžio padalinio vadovas Raimundas Kireilis, iš esmės nuo liepos 1-osios niekas nesikeis, tik bus supaprastintos teorijos egzamino laikymo sąlygos: vairuotojai, siekiantys įgyti teisę vairuoti A1, A2, A, B1 ar B kategorijos transporto priemones, nuo liepos 1-osios teorijos egzaminą galės laikyti jam pasirengę savarankiškai, nepaisant nuo jų išsilavinimo ir nebaigę teorijos mokymo kurso vairavimo mokykloje.
Tai ypač aktualu jauniems žmonėms, kurie jau turi aštuoniolika metų, bet dar nebaigę mokyklos. Kadangi B kategorijos praktinio vairavimo leidžiama mokytis nuo 17 metų, o laikyti egzaminą „Regitroje“ nuo 18 metų, jaunuoliai galės ne tik anksčiau laikyti teorijos egzaminą, bet ir pradėti mokytis praktinio vairavimo su šeimos nariu bei užbaigti privalomą kursą vairavimo mokykloje. Be abejo, tai padės sutaupyti ir pinigų, nes nebereikės mokėti už teorijos žinias vairavimo mokykloms.
„Vairavimo teorijos kursai kainuoja, tad kam už juos mokėti, jeigu žmogus pats gali pasiruošti. Savarankiškai dabar galės mokytis net ir nebaigusieji vidurinės mokyklos. Aišku, tokių nebus daug, daugelis rinksis vairavimo mokyklas, tačiau mes turime sudaryti sąlygas mokytis savarankiškai“, – kalbėjo R. Kireilis.
Jo teigimu, pasakyti, kaip teorijos egzaminą išlaiko pasirengusieji savarankiškai ir kaip besimokę vairavimo mokyklose, sunku, mat tokių duomenų „Regitra“ nerenka. Apskritai bendras teorijos egzamino išlaikymas siekia apie 50–55 proc., o praktinio vairavimo šiek tiek mažiau – 45–49 proc. Dažnai kritikos strėlės dėl neišlaikyto egzamino sminga „Regitros“ instruktoriams, tačiau, R. Kireilio teigimu, koją labiausiai kiša jaudulys.
„Teorijos egzamino klausimus parenka kompiuteris, net mūsų darbuotojai nežino, kokios užduotys pateiktos būsimiems vairuotojams. O praktikos egzaminas yra filmuojamas vaizdo kameromis, kad vėliau nekiltų pretenzijų ar nesusipratimų. Dažniausios klaidos – būsimi vairuotojai nesilaiko kelio ženklų, iš žiedinės sankryžos išvažiuoja ne ta juosta ar aikštelėje užgesina mašinos variklį. Šios klaidos padaromos ne dėl nežinojimo ar nemokėjimo, o iš jaudulio. Daugeliui taip dreba kojos, kad net ant sankabos negali nulaikyti“, – pasakojo R. Kireilis.
Tiesa, jis pripažino, kad vairavimo egzaminas nėra lengvai įkandamas riešutėlis. Kita vertus, kai eismas toks intensyvus, egzaminai ir negali būti lengvi.
Teks plačiau atverti piniginę
Supaprastinus teorijos egzaminą siekiama sudaryti sąlygas mokytis savarankiškai ir iš dalies sutaupyti pinigų, tačiau kai kurių vairavimo įstaigų vadovai įsitikinę, kad vargu ar būsimi vairuotojai finansiškai išloš. Gali būti taip, kad teks dar plačiau atverti piniginę, mat pasirengti savarankiškai vargu ar įmanoma, o kiekvienas egzamino perlaikymas „Regitroje“ kainuoja.
Pasak vairavimo mokyklos „Vairolita“ direktoriaus Valentino Binkio, anksčiau pakakdavo išmokti Kelių eismo taisykles, o dabar to jau neužtenka. Vairavimo mokyklų instruktoriai aiškina, braižo galimas schemas, kaip vairuoti sudėtingose sankryžose ir kitus subtilumus, o savarankiškai galima išmokti tik sausą teoriją.
„Kai būsimi vairuotojai ateina į mokyklą, mes juos prispaudžiame mokytis ir neleidžiame laikyti egzamino „Regitroje“, kol neišlaiko mokyklinės įskaitos, o kai mokosi savarankiškai, ateina nepasiruošę ir dažniausiai tik pelną „Regitrai“ neša“, – „Sekundei“ teigė V. Binkis.
Lygiai taip pat yra ir su praktiniu vairavimu: dažnai egzamino neišlaiko net ir tie, kurie vairuoja jau ne pirmus metus, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių praradę vairavimo teises.
V.Binkio praktikoje pasitaikė, kai 35-erių metų vairavimo stažą turintis vyras, dirbęs ir taksistu, ir krovininės mašinos vairuotoju, „Regitroje“ egzamino neišlaikė net septynis kartus.
„Pas mus ateina ir tie, kurie turi pakankamai didelę vairavimo patirtį, bet praradę teisę vairuoti. Praktiškai tenka juos mokyti visko iš naujo, nes jie vairuoja ne taip, kaip reikia, o savaip – kaip į galvą šauna. Labai retai tokie žmonės išlaiko egzaminą nepavažinėję su profesionaliu instruktoriumi. Tad labai abejoju, kad teorijos egzamino supaprastinimas duos apčiuopiamos naudos būsimiems vairuotojams“, – mano V. Binkis.
Nesukurta mokymo bazė
Lietuvos vairuotojų rengimo įstaigų asociacijos prezidentas ir Panevėžio darbo rinkos mokymo centro direktorius Valentinas Masilionis įsitikinęs, kad rengiant bet kokius pakeitimus, susijusius su vairuotojų rengimu, reikia galvoti ne tik apie finansinius dalykus, bet ir saugumą keliuose.
„Turime sau išsikelti klausimą, ko mes norime: ar tik išlaikyti „Regitroje“ egzaminus, ar pasiruošti dalyvauti saugiame eisme. Tai nėra tapatūs dalykai“, – pabrėžė V. Masilionis.
Jo teigimu, išlaikyti teorijos egzaminą galima ir automatiškai, pasprendus įvairius testus, kurių galima rasti internete. „Regitros“ testai viešai neskelbiami, tačiau apstu panašių. Nors kelyje visi eismo dalyviai yra lygūs, tačiau turimi duomenys leidžia teigti, kad turintieji labiau išsilavinę žmonės daug lengviau orientuojasi kelyje.
„Iškalti bilietus ir išlaikyti egzaminą – viena. Sunku, bet įmanoma. Bet logiškai suprasti eismo taisyklių niuansus vargu ar įmanoma sprendžiant testus savarankiškai. Vėliau tai atsiliepia ir skaitant kelio ženklus, perprantant kitų vairuotojų elgseną kelyje“, – „Sekundei“ teigė Lietuvos vairuotojų rengimo įstaigų asociacijos prezidentas.
Dar viena problema rengiantis teorijos egzaminą laikyti savarankiškai – nėra iš ko mokytis. Eismo taisyklių knygelė, anot V. Masilionio, ne vadovėlis, o teisės aktas.
Nėra net sisteminio mokymosi turinio, tik reikalavimai, ką turi mokėti, žinoti ir gebėti būsimas vairuotojas. Kiekviena vairavimo mokykla mokymo turinį nusistato atskirai, o kaip tai padaryti žmogui, savarankiškai besiruošiančiam egzaminui, – nežinia.
„Negali būti jokio savarankiško pasirengimo, kol nėra reikiamos mokymosi bazės: vadovėlių, nebūtinai popierinių, kitos medžiagos. Aišku, oponentai sakys, kad pakanka ir reikalavimų, o ir kitose Europos valstybėse būsimi vairuotojai turi galimybę egzaminams ruoštis savarankiškai, tačiau Lietuva tam dar nėra pasirengusi. Savarankiškai mokytis leidžia, bet iš ko – nežinia“, – kalbėjo V. Masilionis.
Jis abejoja, ar daug žmonių pasinaudos galimybe mokytis savarankiškai. Iki šiol teorijos egzaminui be kitų pagalbos galėjo ruoštis turintieji vidurinį išsilavinimą, tačiau didžioji dalis mokinių lankė vairavimo mokyklas. Tokia alternatyva mokytis savarankiškai iš esmės geras dalykas.
„Protingi žmonės įvertins visus „už“ ir „prieš“ ir pasirinks teisingą kelią, tuo labiau kad teorinis mokymas vairavimo mokyklose, lyginant su praktiniu, nėra brangus“, – sakė Panevėžio darbo rinkos mokymo centro direktorius.
Avarijų priežastis – atsakingumo stoka
Lygiai kaip dabar gali rinktis ir praktinio vairavimo pamokas: arba mokytis vairuoti tik su profesionaliu instruktoriumi, arba, be šių pamokų, prašyti dar ir šeimos narių pagalbos. Kuo daugiau vairavimo praktikos, tuo jaunasis vairuotojas saugiau jaučiasi ir per egzaminą, ir vėliau savarankiškai išriedėdamas į gatves. Tačiau, V. Masilionio teigimu, labai svarbu, kad pats „mokytojas“ mokėtų taisyklingai vairuoti.
„Jeigu šeimos narys geras mokytojas, žino, kaip taisyklingai vairuoti, puiku, bet dažnai būna ir taip, kad pats mokytojas vargu ar išlaikytų egzaminą. Kai būsimas vairuotojas išmoksta neteisingų įgūdžių, vėliau gana sunku jį perauklėti“, – teigė V. Masilionis.
Ir nors dažnai dėl skaudžių eismo nelaimių būna kaltinami ne tik jauni vairuotojai, bet ir juos vairuoti mokiusios įstaigos, direktoriaus teigimu, vairavimo mokyklos ar „Regitra“ niekaip nesusijusios su eismo saugumu. Pagrindiniai saugaus eismo veiksniai yra vairuotojas, automobilis ir aplinka.
„Vairuotojai dažniausiai žūsta keliuose dėl nepasirinkto saugaus greičio, alkoholio ar apsvaigę nuo kitų psichotropinių medžiagų. Kuri vairavimo mokykla ar mama bei tėtis neaiškina savo mokiniams ar vaikams apie alkoholio ar greičio pasekmes? Šiuos dalykus jau žino ir darželinukai, tam jokio mokslo nereikia. Eisme viską lemia sekundės, tad pagrindinės priežastys – atsakingumo nebuvimas. Aišku, nereikia pamiršti ir mūsų kelių. Kai kurie sako, kad jie gana saugūs, nes per duobėtas gatves nepalakstysi, bet turime pavyzdžių, kai vairuotojai, norėdami išvengti duobės ir persirikiuodami į kitą eismo juostą, trenkiasi į kitą automobilį“, – sakė V. Masilionis.
Neturės psichologinių žinių
Virgilijus Mačėnas, Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas
Ir vairavimo mokyklose, ir savarankiškai besimokantieji turės laikyti tą patį egzaminą „Regitroje“. Egzaminas – vienintelis įrodymas, ar būsimas vairuotas bent jau teoriškai yra pasirengęs išvažiuoti į gatvę. Kai praslysti egzaminuose nėra galimybės – viskas puiku.
Jeigu daro tokius pakeitimus, vadinasi, ir neturintieji vidurinio išsilavinimo gali pasiruošti savarankiškai. Mūsų praktikoje ne taip retai pasitaiko ir tokių atvejų, kai reikia pildyti eismo įvykio deklaraciją, o vairuotojas net nemoka rašyti, bet vairavimo teisių tai nesutrukdė gauti.
Tačiau matau vieną blogybę: savarankiškai besiruošiantis žmogus gauna tik sausų teorinių žinių, o vairavimo mokykloje būsimi vairuotojai yra parengiami ir psichologiškai, gauna praktinių patarimų.
Gerose vairavimo mokyklose paskaitos prasideda ne nuo teorijos, o nuo neseniai įvykusių avarijų analizės, kokios priežastys ir klaidos lėmė, kad įvyko eismo įvykis. Manau, egzaminą „Regitroje“ išlaikys ir vienas, ir kitas, bet daugiau įgūdžių turės ir saugiau kelyje elgsis tas vairuotojas, kuris mokėsi vairavimo mokykloje.
Apskritai pavojingiausi yra nesubrendę vairuotojai, o branda visiškai nepriklauso nuo amžiaus: vienas ir 22-ejų jau bus subrendęs, o kitam, nors ir 35-eri – dar toli iki brandos. Žmonės turi suprasti, kad automobilis yra pavojingas ginklas, kuris visada yra užtaisytas: ne čia paspausi, ir jis iššaus.
