Pirmaisiais laimingaisiais, galėjusiais paliesti lietuviškus eurus, tapo premjeras Algirdas Butkevičius, finansų ministras Rimantas Šadžius ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, kuriam ir teko garbė paspausti monetų kaldinimo mašinos presą. Likusieji į monetas galėjo tik pasižiūrėti.
„Ši diena yra išskirtinė, nes čia prasideda lietuviško euro kelias į visų mūsų kišenes, kuris baigsis kitų metų sausį", - prieš paspausdamas mygtuką sakė V. Vasiliauskas.
Vėliau paklaustas, kodėl nuspręsta kaldinti eurus nesulaukus oficialaus sprendimo, jis sakė: „Norėjome išbandyti įrenginius, etaloną, kurio pagrindu bus kaldinami didžiuliai kiekiai monetų. Tai yra technologinis ir simbolinis dalykas“, - sakė V. Vasiliauskas, paklaustas, kodėl prireikė spausdinti eurus nesulaukus oficialaus sprendimo.
Ant lietuviškų euro monetų bus rašomas ne „euras“, bet „euro“.
„Taip yra todėl, kad jais galėtų naudotis ir kitų šalių piliečiai. Kad jiems būtų paprasčiau ir lengviau suprantama, turime laikytis tarptautinės praktikos“, - aiškino premjeras.
Per pirmąsias dvi-tris minutes buvo nukaldinta tūkstantis pirmųjų monetų, kurios bus saugomos Pinigų muziejuje. V. Vasiliauskas sakė, kad iš viso bus nukaldinta 370 mln. vienetų monetų: eurų ir euro centų. Tiek turėtų pakakti pirmiesiems dvejiems metams.
„Litai bus išimti iš apyvartos ir perdirbti į metalą. Mes dar galvojame, kur jį panaudoti, nes susidarys maždaug 800 tonų. Kilo ekspromtinė mintis, kad dalį metalo būtų galima panaudoti lito tėvo Vlado Jurgučio įamžinimui“, - apie metalinių litų ateitį kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Pirmadienį išleistos tik pirmosios partijos būsimųjų pinigų, masinis kaldinimas planuojamas vasaros pabaigoje. Eurų banknotai, kurių reikės 132 mln. vienetų, į Lietuvą bus atgabenti iš vieno užsienio centrinio banko.
Kiekviena eurą įsivedusi valstybė turi teisę išleisti apyvartines eurų monetas, kurių viena pusė yra vienoda visoms šalims, o kita – skirtinga. Lietuvos išleistos apyvartinės eurų monetos bus su valstybės herbo Vyčio figūra. Popieriniai eurai visoje euro zonoje yra vienodi.
Lietuviškų euro monetų nacionalinę pusės dizainą sukūrė skulptorius Antanas Žukauskas.
Lietuvos banko valdyba yra patvirtinusi tris skirtingus nacionalinės pusės (averso) vaizdus. Juose – Lietuvos valstybės herbo figūra Vytis, jį supantys užrašai LIETUVA, „2015“ ir 12 žvaigždžių, simbolizuojančių Europos tautų vienybės, solidarumo ir darnos idealus: 1 ir 2 eurų monetose – vertikalių linijų fone; 10, 20 ir 50 euro centų monetose – horizontalių linijų fone; 1, 2 ir 5 euro centų monetose – lygiame fone.
DELFI primena, kad birželio pradžioje Europos Komisija pritarė Lietuvos siekiui įsivesti eurą. Galutinio sprendimo laukiama liepos 23 d., kai vyks Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų taryba.
Planuojama, kad litų keitimo kursas į eurus liks nepakitęs – 3,4528 Lt už vieną eurą.
Planuojama, kad euras Lietuvos valiuta taps nuo 2015 m. sausio. Lietuvos bankas litus į eurus nemokamai keis neribotą laiką ir neribodamas sumos savo kasose Vilniuje ir Kaune, visi komerciniai bankai tai darys pusę metų, vėliau dar pusę metų šią paslaugą teiks tik kai kuriuose skyriuose.
Vėliau dar pusę metų pinigai nemokamai bus keičiami kai kuriuose komercinių bankų padaliniuose. Nemokamai litus į eurus 60 dienų keis ir „Lietuvos paštas“. Prie nemokamo pinigų keitimo prisijungti žada ir kai kurios kredito unijos. Lietuvos banko duomenimis, grynaisiais Lietuvoje laikoma apie 11 mlrd. Lt.
