Vietoj reklamos – V. Putino kalba
Mergina pasakoja pastebėjusi, kad prie kai kurių vaizdo įrašo svetainėje „Youtube“ vietoj reklamos platinamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalbos įrašas.
„Vakar vakare įsijungiau „Youtube“, norėdama pasiklausyti muzikos, ir labai nustebau, pirmiausiai, vietoj reklamos, išgirdusi V. Putino balsą. Kadangi smalsu buvo pasiklausyti, mygtuko, leidžiančio praleisti reklamą, nespaudžiau. Tačiau pasirodė, kad ši reklama buvo netrumpa, – užtruko net apie 10 min.“, - pasakojo DELFI skaitytoja.
Pasiklausius merginos pridėto „reklamos“ garso įrašo, paaiškėjo, kad yra platinama prieš kurį laiką viešai sakyta Rusijos prezidento kalba, kuria jis teisina Krymo prijungimą prie Rusijos ir tikina, kad ukrainiečių atžvilgiu turinti tik gerų kėslų. Žinia, apie antrąją istorijos dalį – Ukrainos sieną kertančius Rusijos tankus bei kovotojų būrius – jis nutyli.
V. Putinas: Ukrainai išstoti iš Sovietų Sąjungos leista, o Krymui iš Ukrainos – ne?
„Normalios valdžios Ukrainoje iki šiol nėra. Kalbėtis nėra su kuo. Dauguma valdžios organų uzurpuoti apsišaukėlių, kurie šalyje nieko nekontroliuoja. Dar daugiau – jie patys yra kontroliuojami radikalų. Netgi norint patekti pas kai kuriuos dabartinės Vyriausybės ministrus galima tik gavus Maidano karių sutikimą. Tai ne juokas, tai šių dienų gyvenimo realija.
Tiems, kurie priešinosi pučui, iš karto pradėjo grasinti represijomis ir bausmėmis. Ir pirmasis eilėje, aišku, buvo rusakalbis Krymas. Dėl to Krymo ir Sevastopolio gyventojai kreipėsi į Rusiją prašydami apginti jų teises ir gyvybes. Neleisti to, kas vyko ir dabar vyksta Kijeve, Donecke, Charkove ir kituose Ukrainos miestuose. Suprantama, mes negalėjome neatsišaukti, negalėjome palikti Krymo ir jo gyventojų bėdoje. Antraip tai būtų tiesiog išdavystė“, - teigiama kalboje.
Pirmiausiai esą reikėjo sudaryti sąlygas taikiam, laisvam savo nuomonės išsakymui, kad Krymo gyventojai patys galėtų nuspręsti dėl savo likimo.
„Mums sako, kad mes pažeidžiame tarptautinės teisės normas. Tačiau skelbdama savo nepriklausomybę, rengdami referendumą, Krymo taryba rėmėsi Jungtinių tautų dokumentais, kurie teigia tautų apsisprendimo teisę. Beje, ir pati Ukraina, paskelbdama apie išėjimą iš Sovietų Sąjungos, padarė tą patį. Ukrainiečiai pasinaudojo šia teise, o Krymo gyventojams to neleidžia“, - tikino V. Putinas.
Jis teigė norintis kreiptis ir į JAV tautą, kuri nuo senų laikų didžiuojasi savo Nepriklausomybės deklaracija, kad laisvė jiems svarbesnė už viską. Argi Krymo gyventojų siekis laisvai pasirinkti savo likimą esą nėra tokia pati vertybė, klausė Rusijos prezidentas, nutylėdamas, kad referendumas dėl Krymo nepriklausomybės vyko tokiomis sąlygomis, kai jo teritoriją buvo užplūdusi rusų kariuomenė.
Labiausiai tikisi vokiečių palaikymo
„Tikiuosi, kad mus taip pat supras europiečiai, ir pirmiausiai vokiečiai. Priminsiu, kad politinių konsultacijų metu, kai buvo planuojamas Vokietijų susijungimas, toli gražu ne visos šalys, net būdamos Vokietijos sąjungininkės, palaikė susijungimo idėją. O mūsų šalis, priešingai, vienareikšmiškai palaikė nuoširdų vokiečių siekį, kad tauta susivienytų. Todėl tikiuosi, kad Vokietijos piliečiai taip pat palaikys rusų pasaulio, istorinės Rusijos, siekį susivienyti.
Kreipiuosi ir į Ukrainos tautą. Nuoširdžiai noriu, kad mus suprastumėte. Mes nenorime jums pakenkti, įžeisti jūsų nacionalinius jausmus. Mes visada gerbėme Ukrainos teritorijos vientisumą, skirtingai nuo tų, kurie jau padarė žalą Ukrainai savo politinėmis ambicijomis. Skelbdami šūkius apie didžiąją Ukrainą jie padarė viską, kad šalį suskaidytų. Dabartinis pilietinis pasipriešinimas krenta ant jų sąžinės. Brangieji, netikėkite tais, kurie jus gąsdina Rusija, šaukdami, kad po Krymo seks kiti regionai. Mes nenorime Ukrainos padalijimo. Mes norime draugystės su Ukraina. Norime, kad ji būtų stipri, nepriklausoma. Norime, kad į Ukrainos žemę ateitų taika ir savitarpio supratimas ir kartu su kitomis šalimis pasiruošę padėti, kad tai įvyktų. Tačiau tik patys Ukrainos piliečiai pajėgs įvesti tvarką savo namuose“, - skambių frazių savo kalboje negalėjo V. Putinas.
