Pusmetį trukusių unikalių eksperimentų išvados gana tiesmukos – daugybės tragedijų būtų galima išvengti, jei šalies keliais ir gatvėmis važinėtų techniniu požiūriu nepriekaištingi automobiliai. Pirmadienį startuoja naujas projekto etapas, padėsiantis atsakyti į gyvybiškai svarbų klausimą daugybei nenaujomis mašinomis važinėjančių žmonių: ką kelionės metu dažniau spausti – stabdį ar akceleratorių...

Žinia, Lietuvoje lig šiol nebuvo jokios transporto parko valdymo politikos. Vidutinis lengvųjų automobilių amžius siekia 16,4 metų, o daugiau nei 87 proc. eksploatuojamų mašinų yra senesnės nei 10 metų. Bendrosios techninės būklės požiūriu tai balansuoja ant automobilių kritinio amžiaus (tokiu laikomi 9 – 12 metų) ribos, kurią peržengus traumatizmo ir žūties rizika avarijos atveju pradeda intensyviai didėti. Lyginant su 2 – 4 metų senumo automobiliais itin skaudžių padarinių avarijos metu tikimybė išauga 1,5 – 2 kartus.

Projekto „Geležiniai spąstai“ pirmojo etapo metu, buvo siekiama išsiaiškinti, kokį poveikį pasyviam automobilių saugumui turi kėbulo remontas, kai darbus atlieka reikiamos kvalifikacijos neturintys meistrai ir kai nėra paisoma automobilių gamintojų nustatytų technologinių reikalavimų. Iš 8 dalių suvirintas 15 metų senumo „BMW 323ti“ atrodė palyginti geros prekinės išvaizdos, tačiau bandymai ADAC laboratorijoje atskleidė, kad smūgio į nejudamą kliūtį metu automobilio kėbulas plyšo visose vietose, kurios buvo virintos, o keleivių saugos celė deformavosi taip, kad žmonėms ten nebuvo net teorinių galimybių išvengti mirtinų traumų.

Antrojo etapo metu automobilio liekanos po eksperimento ADAC laboratorijoje metu buvo eksponuojamos 11 didžiausių Lietuvos miestų (taip pat Latvijos sostinėje) prie didžiausių prekybos centrų. Renginių metu „Geležinių spąstų“ ekspoziciją pamatė maždaug 650 tūkst. žmonių, o bendra auditorija, kurią pasiekė projekto žinutė, siekė beveik 2 mln.

Būtinybę tęsti projektą padiktavo pirmųjų dviejų etapų rezultatai. Bendraujant su mobilią „Geležinių spąstų“ ekspoziciją aplankiusiais žmonėmis buvo nesunku pajusti egzistuojant aiškią takoskyrą tarp paprastų vairuotojų, kuriems mašina yra tiesiog transporto priemonė, padedanti nukeliauti iš taško „A“ į tašką „B“, ir autoverslininkų. Pirmieji rezultatus vadino neįtikėtinais dėl pagal „EuroNCAP“ metodiką atlikto eksperimento mažo greičio ir tragiškų padarinių. Dalis antrosios grupės žmonių parodomąjį BMW remontą vadino „prasta chaltūra“ ir dievagojosi galintys padaryti geriau.

Dalis tiesos tame yra. Atstatyti avarijoje aplamdyto automobilio saugumo parametrus galima, tačiau tik su sąlyga, kad tai daroma paisant griežtų technologinių reikalavimų ir procedūrų. Deja, šie dalykai kainuoja tiek, kad dažnai remontuoti senesnį automobilį neapsimoka – antrinėje rinkoje galima pigiau įsigyti analogišką, tik nesudaužytą modelį. Iš „mirusių“ prikelta mašina „konkurencinga“ tampa tik tada, kai kėbulas remontuojamas pjaustant ir virinant sąvartyne rastas detales. Kuo tokiu atveju rizikuojama, mes jau išsiaiškinome projekto „Geležiniai spąstai“ pirmojo etapo metu.

Neatsitiktinai dabar bene svarbiausias klausimas, kurį užduoda perkantieji nenaują transporto priemonę – „ar automobilis nebuvo patekęs į avariją?“. Kaip sužinoti tiesą žmogui, kuriam technikos pasaulis tolimas kaip Mėnulis? Ar galima tikėtis, kad pardavėjas sąžiningai atskleis visas detales apie ratuotą prekę? Akivaizdu, kad kvalifikuotai išsklaidyti visas abejones gali tik nepriklausomi profesionalai, turintys reikiamą diagnostinę įrangą ir sukaupę atitinkamas žinias.

Mūsų komanda drauge su populiariausių automobilių markių atstovybėmis Lietuvoje pradeda naują projekto „Geležiniai spąstai“ etapą, kurio metu bus suteikta galimybė visiems norintiems išsklaidyti abejones dėl jau eksploatuojamo automobilio pasyvaus saugumo sistemų būklės. Sekite informaciją portale DELFI portale ir registruokitės nemokamai patikrai Jums patogiomis sąlygomis. Kiekvieną savaitę bus galima registruotis skirtingų automobilių markių šeimininkams. Projektas pradedamas nuo „Renault“ markės automobilių patikros – registruotis apžiūrai galite paspaudę šią nuorodą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (60)