Palangoje bus kaip Vokietijoje: nė vieno poilsiautojo kopose?

Palangos paplūdimius kasmet „apkramto“ Baltijos jūra, todėl jau net keturis kartus jie buvo pildomi nauju smėliu. Vis tik šiemet paplūdimys liko toks, koks buvo. Tačiau tai nereiškia, kad krantų būklė stabilizavosi. Mokslininkai įžvelgia ir kitą problemą – ant poilsiautojų išmindžiotų kopų neauga augalai, todėl jas labai greitai paveikia audros. Būtent dėl to aplinkosaugininkai svarsto, ar nereikėtų kopų aptverti ir žmonėms uždrausti jose lankytis.

Prie tilto supiltas smėlis netikėtai atsidūrė visai kitoje vietoje

Centriniai Palangos paplūdimiai gyvena ne pačius geriausius laikus, sako krantotyrininkas, Klaipėdos universiteto Geofizinių mokslų katedros asistentas Edvardas Valaitis. Kaip tik todėl, jo teigimu, jie jau keturis kartus buvo papildyti iš Baltijos jūros išgautu smėliu. Paskutinį kartą, 2012 metais, 2,5 km ruože buvo išpilta 290 tūkst. kubinių metrų smėlio.  Iš viso į šį paplūdimį supilto smėlio kiekis - 600 tūkst. kubinių metrų.

„Pirmą kartą papildyta tik pusės kilometro atkarpa, antrą kartą – kilometro, trečią ir ketvirtą kartą – 2,5 km. Ši atkarpa siekia Rąžės upelį ir Birutės kalną. Pasaulyje smėlis pilamas rekreacinėse zonose. Tokiu būdu sukuriami nauji plotai, skirti turistams. Kai kas sako, kad tai yra pinigų pylimas į vandenį. Bet, mano nuomone, taip nėra. Per dieną į Palangą atvažiuoja iki 0,5 mln. žmonių ir jei paplūdimyje jiems nebus vietos, jie čia nevažiuos. Kaip tik todėl buvo priimtas sprendimas papildyti smėlio atsargas tiek povandeninėje, tiek ir viršvandeninėje dalyje“, - GRYNAS.lt kalbėjo pašnekovas.

Jis svarstė, kad smėlio papylimas, kitaip tariant, minkštoji krantotvarkos priemonė, Palangoje yra pranašesnė už kietąją (inžinerines priemones jūroje), nes jei netoli kranto jūroje atsirastų vienokios ar kitokios konstrukcijos, priekrantės labai pagilėtų ir žmonės nebegalėtų maudytis. Be to, tokia priemonė nekompensuotų smėlio nuostolių.

Visgi nereikia manyti, kad paplūdimyje išpiltas smėlis jame ir laikosi. Specialistas sako, kad jūra, pasiglemžusi naujai supiltą smėlį, jį pernaša į kitas vietas. Tokiu būdu smėlis juda vis labiau į šiaurę.

E. Valaitis

Žmonės kopas neigiamai veikia. Vaikštant išjudinamas smėlis ir dėl to neleidžiama augti augalams, kurie sustabdytų perpustymą. Esu matęs, kad Vokietijoje kopos aptvertos nedidele tvorele ir ten nepamatysi nė vieno poilsiautojo pėdsako. O pas mus vaikštoma ir duobes kasama. Kur yra žmonių išminti takai, atsiranda pralaužos.

„Bangos smėlį „nuplovė“, srovės – perrūšiavo. Didžiausią perrūšiavimą matome šiauriau tilto. Ten yra 400 metrų atkarpa, kuri prarado beveik visą supiltą smėlį. Tačiau jis niekur nedingo. Jis buvo bangų ir srovių nuneštas šiauriau – prie gelbėjimo stoties. Todėl paplūdimys toje vietoje praplatėjo 30-40 metrų. Kitaip tariant, papilnėjo ta paplūdimio vieta, kuri nebuvo pildyta. Apskritai Lietuvos priekrantėje yra tokia tendencija – smėlis dėl bangų ir srovių juda iš pietų į šiaurę. Matosi tendencija, kad palengva supiltas smėlis juda link Latvijos“, - atskleidė E. Valaitis.

Jei jūros vanduo ir toliau kils, kopų neteksime

Jo teigimu, šiemet vėl į pajūrį vežti smėlio nereikėjo, kadangi paskutines dvi žiemas jūroje nekilo smarkios audros, dėl kurios būtų „apgraužti“ kurortinio miesto paplūdimiai. Be to, smėlis būtų greičiau „nuplaunamas“ ir dėl jūros vandens lygio kilimo. „Labai daug lemia metų hidrometereologinė situacija“, - konstatavo Klaipėdos universiteto dėstytojas.

Kita vertus, ne visas Lietuvos pajūris pastebimai siaurėja. Yra vietų, pavyzdžiui, Šventoji, kur smėlio kiekis kiekvienais metais tik auga. Tačiau tai ne visada džiugina: „Pastoviai „priauga“ Šventosios uostas. Ten vis atnešama smėlio ir jis kaupiasi. Todėl tenka gilinti uostelį. Per 100 metų maždaug 60 metrų „priaugo“, - sako E. Valaitis. 

Vis dėlto krantotyrininkas prasitarė, kad ateities paplūdimių problemos gali būti žymiai didesnės. Anot jo, jei klimatas ir toliau šils ir dėl to Baltijos jūros vandens lygis pakils vienu metru, galime likti be kopų, o vanduo audros metu tokiu atveju tvindys netoli jūros esančių miestų, pavyzdžiui, Palangos ir Klaipėdos, gatves ir kanalizaciją.

Citata

Audrų metu labiau pažeidžiamos tos vietos, kur žmonės vaikšto. Sumažinus kopų apkrovą susiformuotų augalinė danga, kuri užtikrintų didesnį jų stabilumą.

„Juodžiausias scenarijus būtų tada, jei vandens lygis per 100 metų pakiltų vienu metru. Tada tikrai būtų daug bėdų – krantai tikrai būtų ardomi. Blogiausiu atveju nebeturėsime kopų. Gali atsitikti taip, kad prie paplūdimio iš karto bus žolė. Be to, audrų metu miestus tektų saugotis nuo ekstremaliai pakilusio vandens lygio. Reikėtų sienelių, kad vanduo nepatektų į miestą. Apskritai, kiek vanduo bekiltų, krantai vis tiek bus performuojami. Prognozės rodo, kad vandens lygis tikrai kils. Taip pat labai daug įtakos turi ir žemės plutos judesiai. Pietiniame Baltijos jūros regione žemės paviršius slūgsta. Jei vandens lygis ir nekiltų, bet dėl žemės paviršiaus grimzdimo vis tiek kranto linija slinksis link sausumos. Jei procesas būtų priešingas (pasireikštų vertikalūs žemės plutos judesiai), žemė būtų atkovojama. Kad paplūdimių neteksime, taip negalima sakyti. Jie vis tiek bus, bet kitoje vietoje“, - grėsmes pajūriui įvardijo Klaipėdos universiteto atstovas.

Kopoms būtų geriau, jei žmonės jose nesilankytų

Kaip bebūtų, aplinkosaugininkai pastebi, kad kopų apsauga reikia rūpintis jau dabar, nes jų būklė kelia nerimą. Pasidomėjus, kaip galima prailginti jų amžių, pašnekovas atskleidė, kad dalis į paplūdimį supilto smėlio pateko į kopas. Anot E. Valaičio, nuo smėlio išpylimo praėjus metams nustatyta, kad maždaug 5 tūkst. kubinių metrų smėlio vėjo pagalba papildė yrančias kopas. 

Galiausiai krantotyrininkas paminėjo, kad prie kopų išlikimo jas mindžiojantys žmonės tikrai neprisideda. Jo teigimu, Vokietijoje yra vietų, kur žmonės kopose lankytis negali. Kaip tik todėl jis svarstė, ar nereikėtų tokios praktikos taikyti ir Lietuvoje.

E. Valaitis

Blogiausiu atveju nebeturėsime kopų. Gali atsitikti taip, kad prie paplūdimio iš karto bus žolė. Be to, audrų metu miestus tektų saugoti nuo ekstremaliai pakilusio vandens lygio. Reikėtų sienelių, kad vanduo nepatektų į miestą.

„Žmonės kopas neigiamai veikia. Vaikštant išjudinamas smėlis ir dėl to neleidžiama augti augalams, kurie sustabdytų perpustymą. Esu matęs, kad Vokietijoje kopos aptvertos nedidele tvorele ir ten nepamatysi nė vieno poilsiautojo pėdsako. O pas mus vaikšto ir duobes kasa. Kur yra žmonių išminti takai, atsiranda pralaužos. Galiausiai dėl to atsiranda kyšuliai. Audrų metu labiau pažeidžiamos tos vietos, kur žmonės vaikšto. Sumažinus kopų apkrovą susiformuotų augalinė danga, kuri užtikrintų didesnį jų stabilumą“, - aiškino E. Valaitis, siūlęs rimtai pagalvoti apie apribojimus poilsiautojams.

Neatmeta, kad ribojimai gali atsirasti

Palangos miesto savivaldybės Ūkio ir tvarkymo skyriaus vyr. specialistė Reda Kairienė taip pat mano, kad smėlio papylimas kurorto paplūdimiuose pasiteisino. Visgi ji atskleidė, kad šiemet to kartoti neprireikė. „Pati jautriausia vieta – centriniai paplūdimiai. Tačiau šiemet jie atrodo stabilūs“, - aiškino specialistė.

Tačiau rankas sudėjus sėdima nebus. Pašnekovė sakė, kad šiais metais bus tvirtinamas kopagūbris. Jos teigimu, kopos tvirtinamos nuolat. Priešingu atveju jos atrodytų žymiai prasčiau. Galiausiai R. Kairienė atskleidė, kad kol kas riboti žmonių lankymosi kopose neplanuojama, tačiau ji svarstė, kad jei padėtis ims blogėti, tokia idėja gali būti realizuota.

„Šiandien drausti lankytis kopose nesvarstoma. Dar nėra tokia prasta padėtis. Uždraudimas būtų taikomas ekstremalios situacijos akivaizdoje. Visgi tokia priemonė egzistuoja ir ateityje ji gali būti svarstoma“, - atskleidė Palangos miesto savivaldybės atstovė.