Žiaurioji motina gamta: gulbės mėgino viena kitą paskandinti, po kovos išgyveno tik viena

Skaitytojas Ernestas GRYNAS.lt atsiuntė prieš keletą savaičių nufilmuotą vaizdelį, kuriame užfiksuotos Mūrinės Vokės tvenkinyje vykusios aršios gulbinų peštynės. Pasak ornitologės Eglės Pakštytės, gulbės yra agresyvūs paukščiai ir dažniausiai tokios kovos vyksta nepasidalinus teritorijos arba patelių.

Kovos iki mirties

Iš atsiųstų vaizdo įrašų matyti, jog gulbių nebylių patinų peštynės vakarinėje Vilniaus dalyje esančiame Mūrinės Vokės tvenkinyje vyko beveik 15 minučių. Dviejų paukščių kova, prasidėjusi atvirame vandenyje ir vėliau persikėlusi į nendryną, skaitytojo Ernesto teigimu, baigėsi tragiškai. „Nugalėtojas, pribaigęs konkurentą, išdidžiai nuplaukė pas netoliese lūkuriavusią patelę“, - GRYNAS.lt rašė Ernestas. 

Ornitologės Eglė Pakštytės teigimu, gulbė yra ganėtinai agresyvus paukštis, itin smarkiai ginantis savo teritoriją, ypač perėjimo metu. „Gulbės perėti paprastai pradeda ketvirtaisiais gyvenimo metais. Trečiais metais jau gali būti susiradę porą, bet dar neperi, ieškosi lizdui teritorijų. Jeigu, tarkime, yra perinti pora su lizdu arba jau su vaikais ir staiga į jos teritoriją bando įsiveržti koks vienišius arba kita neperinti pora, tai tos kovos teritorinės būna gana žiaurios, kartais - iki mirties“, - kalbėjo E. Pakštytė.

Reikėjo įsikišti žmonėms

Trakuose gyvenanti ornitologė pasidalino istorija apie panašų atvejį, neseniai nutikusį viename iš Trakų ežerų. „Čia mes turime vieną tokį vienišių gulbiną, kuris įtartinai ilgai plaukiojo prie kitos poros lizdo, ir aš jau prognozavau, kad taip ir baigsis (liūdnai, - red. past.) , nes labai jau buvo ilgas tas jo plaukiojimas. Ir tikrai – vieną dieną žmonės skambina ir sako, kad mūšis buvo žiaurus. Tą vienišių išvarė prie kranto ir plakė sparnais ir būtų nuskandinę, bet kažkaip vis tik išsisprendė. Jis ir toliau tebeplaukioja, bet dabar jau prie kitų gulbių lizdo nesiartina nė iš tolo“, - pasakojo ornitologė.

Pasak jos, jeigu viename telkinyje yra dvi perinčios poros ir jų teritorijos susikerta, mūšiai gali būti „neprognozuojami“. E. Pakštytė prisiminė, kaip kartą teko stebėti tokią žiaurią gulbinų kovą, kad net prireikė įsikišti žmonėms. „Reikėjo jas kaip nors išgąsdinti ir išskirti, nes supratome, kad ten eina iki mirties ir taip ir pasibaigs, - sakė ornitologė. – Po to skyrybos buvo gražios ir viena pora su visais vaikais persikraustė į kitą tvenkinį, muštynės baigėsi.“

Pasak specialistės, gulbių teritoriją paprastai apriboja vandens telkinys, bet jeigu jis yra labai didelis, tuomet viename ežere gali perėti ir kelios poros. Telkinio išsidalinimas taip pat priklauso nuo to, kiek gulbės turės maisto jauniklių auginimui. 

Normalus elgesys

„Jie šiaip nei iš šio, nei iš to vienas kito nepuola. Turi būti kažkokia priežastis ir greičiausiai, kad tai yra susiję su teritorija. Aišku, gali ir dėl maisto susipešti ar dėl patelės, bet gegužės mėnesį (kai buvo nufilmuota kova – red. past.) patelės jau yra išsidalintos. Apskritai visos kovos paprastai vyksta dėl lizdinių teritorijų ir patelių“, - apie gulbių kovų priežastis aiškino E. Pakštytė. 

Pasiteiravus, ar vaizdo įraše užfiksuota kova iš tiesų galėjo pasibaigti priešininko mirtimi, ornitologė sakė, kad taip tikrai galėjo nutikti. „Gulbės turi tokį nemalonų bruožą – jos skandina viena kitą. Griebia už kaklo ir kiša po vandeniu. Tiesiog tokia yra šio paukščio biologija ir tai, ko gero, yra normalu. Kaip mes tarpusavyje santykius aiškinamės, taip ir paukščiai karts nuo karto tai daro“, - sakė E. Pakštytė. 

Ji pridūrė, jog vis tik būtų neteisinga gulbę laikyti žiauriu paukščiu – joms toks elgesys yra visiškai normalus. „Mes, žmonės, labai esame linkę viską vertinti pagal žmogiškus mastelius, o to daryti nereikėtų“, - apibendrino ornitologė.