Gyvūnų gelbėtojai: kas savaitę po briedį, arba kodėl lieki kalčiausias

Pirmadienį GRYNAS.lt aprašė ant Geležinio vilko greitkelio Vilniuje per beveik pusę paros nusikankinusio sužeisto briedžio istoriją. Po šio įvykio pažiro kaltinimai už laukinių gyvūnų gelbėjimą atsakingai Gyvūnų globėjų asociacijai, kad jos darbuotojai pareigas atlieka atsainiai. GRYNAS.lt publikuoja organizacijos vadovo komentarą apie pastarųjų dienų įvykius.

„Kodėl jūs tylite? Juk turite parašyti, kad žmonės žinotų“, – ši Gyvūnų globėjų asociacijos savanorio frazė privertė trumpam palikti gyvūnų gelbėjimą ir imtis rašymo darbų.

Tylime ne todėl, kad esame neteisūs, o todėl, kad ne rašymui, bet gyvūnams atiduodame visas savo jėgas ir laiką. „Rašytojo“ taip pat nesamdome, nes visas turimas lėšas skiriame ne savo „piarui“, o gyvūnams.

„Neišmintingai elgiatės, – kadaise mestelėjo sutiktas kolega. – Tie, kas skiria daug laiko ir pinigų savo organizacijų reklamai, pažiūrėkite, kiek paramos susirenka. Vien iš 2 procentų surenkamos paramos muša visus Lietuvos rekordus, o kur dar vienkartinės geros valios aukotojų aukos...“ Kolega tikriausiai yra teisus.

Ar Vilniuje niekas negali padėti sužeistam gyvūnui?

Ir ne tik jums, bet ir mums kilo klausimas – nejau Vilniuje nėra nė vienos organizacijos, kuri būtų galėjusi padėti nelaimės ištiktam gyvūnui? Nejau tie šimtai tūkstančių gautų paramos litų jau sunaudoti ir neliko tai vienai vaistų dozei?

Jei paanalizuotumėte įvairių su šiuo įvykiu susijusių, gyvūno agoniją stebėjusių institucijų struktūras ir kontaktus, nustebtumėte, kiek yra skyrių, skyrelių, poskyrių su tūkstančiais samdomų specialistų, kurie ne minimalius atlyginimus gauna... Tačiau kalčiausia šioje istorijoje liko visuomeninė organizacija – Gyvūnų globėjų asociacija, turinti vos 1 samdomą darbuotoją ir būrelį savanorių, kurie daugelį gerų darbų gyvūnų labui atlieka savanoriškai ir tam aukoja savo laiką.

Asociacijos vadovas Vytautas Gustaitis, kuris taip dažnai nepelnytai plūstamas komentatorių, taip pat negauna jokio atlyginimo nei už vadovavimą organizacijai, nei už bet kokią kitą veiklą gyvūnų labui. Tai jis atlieka savanoriškai, neatlygintinai. Tik gaila, kad ne tiek padėkų, kiek piktų skambučių, žinučių, komentarų, pagrasinimų už tą savanorišką veiklą sulaukia – netgi pasiūlymų nusišauti...

Geri darbai neįdomūs

Geri darbai neįdomūs arba labai greitai užsimiršta. Briedžių „užderėjo“ gausiai – po iškvietimą kas savaitę. Buvo visokių – ir laimingai „namo“ į girią palydėtų, su palengvėjimu širdyje iš autostrados atgal į miškus nuskuodusių; ir nepagydomai sužalotų, skubiai užmigdytų; ir sėkmingai į kitą upės krantą perplaukusių... Ar apie tai daug girdėjote? Žinoma, kad ne!

Argi kam nors apie įdomu? Nei rašyti, nei skaityti – jokios sensacijos. O tie briedžiai, lyg tyčia, naktimis dažniausiai atklysta, nepažiūri, kad darbo laikas dar neprasidėjęs, ar kad sekmadienis...

Ir fotosesijos niekas nepadaro, nes Gyvūnų globėjų asociacijos atstovams ne fotografijos tuomet svarbu būna, o fotografai ir įvairių institucijų atstovai tuo metu dažniausiai dar saldžiai miega...

Nesulaukiau pagalbos

„Pagalbos nesulaukiau ir aš iš šios asociacijos. Skambinau – niekas nekėlė ragelio...“ – pakomentavo viena skaitytoja. Gerbiamoji, ar bent numanote, kiek skambinančiųjų per valandą, per parą? Gal tikrai nepakėlėme ragelio , nes tuo metu jau kokias 45 minutes, pasitelkę savo išmonę, įtikinėjome pilietę neardyti kregždučių lizdų, kol nepaaugs jaunikliai, o šioji rėkė ir grasino visais žurnalistais ir ministerijomis, kad mes neatvykstame kregždžių paimti, nes rytoj atvyksta meistrai keisti namo stogo ir palaukti ji negalinti nė dienos.

Gal tuomet mes bandėme įtikinti jaunuolį, kad Dzūkijos miške po krūmeliu rastas kiškutis yra ne benamis, kad jo mamytė šalia, kad šio kiškučio namučiai ir yra tas miškas... Gal išties, kai jūs skambinote, nespėjome atsiliepti.

„Privalote informuoti visuomenę, ką tuo metu veikėte...“ – mestelėjo kitas komentatorius. Informuojame, kad išvykome iškart ryte sulaukę skambučio apie įvykį. O tuo metu, kai vienas mūsų asociacijos ekipažas bandė įrodyti, kad reikia skubiai gelbėti briedį ir data savanorio (o ne darbo) pažymėjime nėra šiuo metu svarbiausias klausimas, kitas ekipažas ties Vilniumi pasuko ne briedžio link, o vaduoti stirnos.

Kiti asociacijos atstovai Klaipėdos regione gelbėjo iškritusius gandriukus, Šiaulių krašte sužeistam šeškiukui teikė skubią pagalbą, Alytuje vyko paimti sulūžusiu sparnu paukštuko ir istrigusio lapiuko, Kaune maitino zyliuką, šarkiuką, šikšnosparniuką, voveriuką, ežiukus... Ir visa tai vyko vienu metu. Komentatoriai turbūt nesuvokia mūsų darbų tempo ir apimties – atvykite, pabūkite, pagelbėkite, pasavanoriaukite. Aprašyti viską pakankamai sunku, reikia pabūti ir pamatyti.

Vienas žurnalistas, pabuvęs porą valandų Gyvūnų priežiūros centre, nustebęs pasakė: „Čia pas jus reikia statyti kamerą ir transliuoti „online“, čia kaip „ Animal planet“.

Ne briedis, o pinigai

„Jie privalo važiuoti į visus iškvietimus ir gelbėti sužeistus gyvūnus bet kuriuo paros metu, nes už tai gauna pinigus...“

Gyvūnų globėjų asociacijai pagal sutartį su Aplinkos ministerija numatytas apmokėjimas už atliktas laukinių gyvūnų globos paslaugas iki 120 tūkstančių per 12 mėnesių. Šios lėšos skiriamos 4 Lietuvos regionams. Jeigu kai kam atrodo, jog tai be galo dideli pinigai, siūlau paskaičiuoti. 120 000 padalinkime 4 regionams – gauname 30 tūkstančių metams 1 regionui. O dabar padalinkime šiuos „didelius“ pinigus iš 12 mėnesių – gauname, jog mėnesiui ministerija skiria ne daugiau nei 2 500 Lt visam regionui.

Ar daug naktimis budinčių veterinarijos gydytojų ar kitų budėtojų galėtumėte pasamdyti? Už šiuos pinigus reikia sugebėti apmokėti paslaugas atlikusioms įmonėms (pvz., veterinarijos klinikoms, už automobilio remontą ir kt.), užsipilti kuro, sumokėti mokesčius valstybei, apmokėti patalpų nuomos, inventoriaus pirkimo, telekomunikacijų sąskaitas... Kiek kartų galima per mėnesį nuvykti į Visaginą, Rokiškį, Pasvalį ar Lazdijus?

„...jei nesugeba normaliai dirbti, tegul atiduoda finansavimą kitoms organizacijoms“ – štai kur visa šios komentarų lavinos esmė! Ir ne briedžio kančia buvo aptarinėjama daugelyje gyvūnų globos portalų, o kandūs komentarai liejosi „Ponui Gustaičiui pradėjo nesisekt“, “Ai ai, kaip prisidirbo Gyvūnų globėjų asociacija, pagaliau nutrauks sutartį“. 

Taigi ne briedis šioje istorijoje kai kam buvo svarbiausias.